„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2019 metų gruodžio mėnesio reikšmė išaugo 1,0%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 7,2% (2019 metų lapkritį metinis augimas sudarė 6,3%).

2019 metų gruodžio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 1,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.616 Eur (+19 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gruodžio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,6%, 0,4%, 1,7% ir 2,2% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.149 Eur (+6 Eur/m²), 1,137 Eur (+5 Eur/m²), 742 Eur (+13 Eur/m²) ir 727 Eur (+16 Eur/m²).

Per metus (2019 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2018 metų gruodžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 6,9%, Kaune – 7,0%, Klaipėdoje – 5,7%, Šiauliuose – 11,4% ir Panevėžyje – 13,1%.

„Didžiausias ir svarbiausias būsto segmentas šalies didmiesčiuose praėjusius metus užbaigė su trenksmu. Praėjusių metų gruodžio mėnesį sparčiai augusios butų pardavimo kainos pagrindiniuose šalies didmiesčiuose lėmė didžiausią teigiamą metinį kainų pokytį nuo pat 2007 metų. Anksčiau per pastaruosius 12 metų didžiausias metinis kainų augimas (gruodžio mėnesį, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu) buvo užfiksuotas 2016 metais, kuomet bendras butų kainų augimas šalies didmiesčiuose siekė 5,5%. 2019 metais butų kainos vidutiniškai išaugo 7,2% ir šiuo metu bendras penkių didmiesčių butų kainų lygis yra toks pats kaip 2006 metų pabaigoje ir 2007 metų pradžioje.

2019 metais Lietuvos būsto rinka išgyveno vieną aktyviausių laikotarpių per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją, todėl tokie rezultatai nenustebino. Nepaisant vis dar išliekančių nevienodų naujo būsto statybos apimčių skirtinguose šalies regionuose, bendras tiek butų, tiek ir namų rinkos aktyvumo augimas praėjusiais metais buvo stebimas visuose pagrindiniuose šalies didmiesčiuose. Jeigu Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje gyventojai praėjusiais metais itin aktyviai pirko ne tik senos, bet ir gausiai statomus naujos statybos butus, tai Šiauliuose ir Panevėžyje naujų butų pasirinkimo galimybės pirkėjams buvo itin skurdžios ir beveik visos investicijos teko senesnės statybos butams. O visuose didmiesčiuose sparčiai augusios butų kainos parodė, kad paklausa būstui išlieka net ir per pastaruosius dešimtmečius nuosekliai gyventojų skaičiumi mažėjančiuose miestuose.

Tačiau žvelgiant į 2020-uosius metus reikėtų nepasiduoti per dideliam optimizmui. Dar aukščiau kilstelėta kainų kartelė bei prognozuojamas lėtesnis pagrindinių šalies ekonominių rodiklių augimas gali persiduoti ir būsto sektoriui. Žvelgiant iš šios dienos perspektyvų, šiais metais galime tikėtis taip pat didelio bendro aktyvumo būsto rinkoje ir augančių pardavimo kainų, tačiau labai tikėtinas jau lėtesnis augimo tempas. Tačiau tai reikėtų vertinti teigiamai, kadangi dar spartesnis pagrindinių būsto rinkos rodiklių augimas ir dar didesni rinkos dalyvių lūkesčiai galėtų sukelti disbalansą būsto rinkoje ir prisidėti prie visos nekilnojamojo turto rinkos perkaitimo“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2019 m. gruodžio mėn.

Nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“ pardavė paskutinį butą „Filaretų namuose“, sėkmingai užbaigdama nuo 2017 metų lapkričio vystytą projektą sostinės Peteliškių g. Penkių aukštų gyvenamajame name iš viso įrengta 16 butų. Daugiabutis valstybinei komisijai priduotas 2019 m. II ketvirtį.

Užupio kaimynystėje, šalia Pavilnių regioninio parko pastatytas daugiabutis, kuriame pirkėjams pasiūlyti itin kokybiški ir erdvūs 56–100 m² ploto 2–4 kambarių butai su balkonais arba iki 70 m² ploto siekiančiomis terasomis. Sutvarkyta aplinka, apželdintas kiemas bei terasos, įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.

„Išskirtinė projekto vieta padiktavo architektūrinius ir kokybinius sprendimus, tad projekte skirtas ypatingas dėmesys statybos medžiagų bei darbų kokybei, architektūrinei darnai ir medžiagų natūralumui“, – sako Evaldas Balčikonis, „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto projektų vadovas. „Ober-Haus“ teikė konsultacijas formuojant kainodarą, kuriant projekto koncepciją, rūpinosi projekto rinkodaros strategijos rengimu ir įgyvendinimu bei pardavimo proceso valdymu.

„Ober-Haus“ atlikta naujausia brangiausių trijų didžiausių šalies miestų butų analizė rodo, kad atotrūkis tarp šių miestų sparčiai auga. Ypatingai tai matoma žvelgiant į naujausius Kauno ir Klaipėdos miesto duomenis. Šį kartą buvo nagrinėtas 2018 metų antrojo ir 2019 metų pirmojo pusmečio laikotarpis. Kaune ir Klaipėdoje per nagrinėjamą laikotarpį buvo atrinkti ir išanalizuoti visi įregistruoti butų sandoriai (duomenų šaltinis: VĮ Registrų centras), kuriuose vieno kvadratinio metro įsigijimo kaina viršijo 1.800 eurų (jau eliminavus automobilių stovėjimo vietų, sandėliukų ir kitų butų priklausinių kainą iš bendros sandorio sumos).

„Gauti rezultatai rodo, kad Kaune 2016–2019 metų laikotarpiu fiksuojamas itin spartus tokio turto sandorių kiekio ir jų vertės augimas“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2018 metų antrąjį pusmetį Kaune brangiausių butų įsigyta 63 ir už juos sumokėta 7,6 mln. eurų. 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo užfiksuotas didžiausias tokių butų įsigijimų kiekis nuo 2016 metų pirmojo pusmečio (nuo brangiausių butų tyrimo nagrinėjamo laikotarpio pradžios) ir sudarė net 92. Už šiuos butus su jų priklausiniais iš viso buvo sumokėta 11,9 mln. eurų ir tai yra didžiausia išleistų pinigų suma per pusmetį tokiems butams Kaune įsigyti (46% daugiau nei per 2018 metų pirmąjį pusmetį ir 56% daugiau nei per 2018 metų antrąjį pusmetį).

„Skaičiuojant brangiausių butų sandorių kiekį bendroje visų Kauno butų pardavimo statistikoje, matyti, kad jų dalis 2016–2019 metais taip pat sparčiai augo“, – pastebi R. Reginis. „Ober-Haus“ duomenimis, jeigu 2016 metų pirmąjį pusmetį Kaune pačių brangiausių butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje sudarė tik 0,3%, 2017 metų pirmąjį pusmetį – 1,8%, 2018 metų pirmąjį pusmetį – 2,5%, tai 2019 metų pirmąjį pusmetį šoktelėjo iki 4,0%.

„Kaune 2018 metų antrasis ir 2019 metų pirmasis pusmetis išsiskyrė ne tik augusiu įsigytų objektų kiekiu, tačiau ir jų kainomis. Jeigu 2016–2018 metais užfiksuota aukščiausia vieno kvadratinio metro kaina neviršijo 2.800 eurų, tai 2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį aukščiausios vieno kvadratinio metro kainos išskirtiniais atvejais jau pasiekė 3.000 eurų ribą“, – sako R. Reginis.

Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Kaune buvo parduotas 2018 metų antrąjį pusmetį – už šiek tiek daugiau nei 60 m² ploto butą rekonstruotame istoriniame pastate Raguvos g. (Senamiestyje) buvo sumokėta 190.000 eurų (apie 3.100 eurų už vieną kvadratinį buto metrą). Tuo pačiu tai yra brangiausias parduotas butas (skaičiuojant už vieną kvadratinį buto metrą) nuo 2016 metų.

2019 metų pirmąjį pusmetį Kaune parduotas butas naujos statybos projekte Kumelių g. (Senamiestyje) – už šiek tiek daugiau nei 73 m² ploto butą buvo sumokėta virš 220.000 eurų (apie 3.000 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).

Pasak R. Reginio, spartų brangesnių butų sandorių skaičiaus augimą Kauno mieste nulėmė itin gausios daugiabučių statybos 2017–2019 metais. Kadangi nemaža dalis projektų yra įgyvendinama vertingiausiose šio miesto vietose (centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Žaliakalnyje), tad fiksuojamas gausus brangiausių butų sandorių skaičius. „Ober-Haus“ skaičiavimais, iš 155 brangiausių per 2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį parduotų butų Kaune, 75% jų buvo parduota neseniai pastatytuose gyvenamuosiuose projektuose (2017–2019 metų statybos daugiabučiuose).

Klaipėdoje brangiausių parduotų butų kvadratinio metro kaina – 2.600 eurų

Tuo metu Klaipėdoje brangiausių butų segmente ir toliau fiksuojamos stabilios, iš esmės neaugančios brangiausių butų pardavimo apimtys. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį Klaipėdoje brangiausių butų buvo įsigyta vienodai – po 20. Atitinkamai už juos buvo sumokėta 3,1 mln. eurų ir 2,6 mln. eurų. Lyginant šiuos rodiklius su ankstesniais metais, matyti, kad šiame mieste per pastaruosius dvejus metus esminių pokyčių neįvyko – per pusmetį parduodama nuo 10 iki 30 tokių butų.

„Nagrinėjant per pastaruosius du pusmečius užregistruotus brangiausių butų sandorius Klaipėdoje, matyti, kad pačių brangiausių butų vieno kvadratinio metro kaina siekė iki 2.600 eurų“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą nagrinėjamu laikotarpiu, du brangiausi butai Klaipėdoje buvo parduoti tame pačiame 2015 metais pastatytame naujos statybos projekte Audros g. (Melnragėje). 2019 metų pirmąjį pusmetį už kiekvieną vienodo ploto butą (apie 69 m²) su sandėliuku buvo sumokėta virš 180.000 eurų (apie 2.600 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).

2019 metų pirmąjį pusmetį parduotas butas senos statybos daugiabutyje H. Manto g. (šalia Senamiesčio) – už 64 m² ploto butą buvo sumokėta 165.000 eurų (apie 2.550 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).

Dar vienas išskirtinis sandoris Klaipėdoje sudarytas 2018 metų antrąjį pusmetį, kuris pasižymėjo ne tik aukšta vieno kvadratinio metro kaina, bet ir didžiausia bendra sandorio suma. Prieš dešimtmetį pastatyto gyvenamojo projekto su komercinėmis patalpomis „Klaipėdos burė”  viršutiniame aukšte (21 a.) buvo parduotas virš 140 m² ploto butas su erdvia terasa ir keliomis automobilių stovėjimo vietomis. Už šį pilnai įrengtą butą buvo sumokėta 380.000 eurų (apie 2.500 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų kainą).

„Sąlyginai vis dar negausios naujų daugiabučių plėtros apimtys Klaipėdoje, palyginti su Vilniumi ar Kaunu, ir ypatingai nedidelis naujų projektų kiekis centrinėje miesto dalyje ar Senamiestyje nesukuria prielaidų spartesniam brangiausių butų sandorių skaičiaus augimui“, – sako R. Reginis.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, iš 40 brangiausių per 2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį parduotų butų Klaipėdoje, 38% jų buvo parduota neseniai pastatytuose gyvenamuosiuose projektuose (2017–2019 metų statybos daugiabučiuose). Pavyzdžiui, Vilniuje šis rodiklis sudarė 55%, o Kaune – net 75%. Vertinant brangiausius butų sandorius naujausiuose gyvenamuosiuose projektuose Klaipėdoje, didžioji dalis brangesnių sandorių nagrinėjamu laikotarpiu buvo sudaryta Senamiestyje esančiame gyvenamajame projekte „Ravelino namai“, kuris buvo baigtas plėtoti 2018 metais ir rinkai pasiūlė virš 130 butų.

„Apibendrinant rezultatus, matyti, kad nauji gyvenamieji projektai gali kaip reikiant išjudinti prabangių butų rinką. Kauno būsto sektoriaus plėtra ir fiksuojami rezultatai parodė, kad rinka jau yra subrendusi aukštesnės klasės projektams ne tik šalies sostinėje. Tikėsimės, kad Klaipėdos būsto plėtotojai greitu laiku perims Kauno ir Vilniaus miestų būsto plėtros estafetę ir drąsiau imsis projektų plėtros centrinėje miesto dalyje“, – sako R. Reginis.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2019 metų lapkričio mėnesio reikšmė išaugo 0,6%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 6,3% (2019 metų spalį metinis augimas sudarė 6,2%).

2019 metų lapkričio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,6% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.597 Eur (+9 Eur/m²). Kaune ir Klaipėdoje lapkričio mėnesį užfiksuotas vienodas kainų augimas – 0,5% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.143 Eur (+6 Eur/m²) ir 1.132 Eur (+6 Eur/m²). Tuo tarpu Šiauliuose užfiksuotas 1,2% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina ūgtelėjo iki 729 Eur (+8 Eur/m²), o Panevėžyje butų kainos paaugo 0,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 711 Eur (+6 Eur/m²).

Per metus (2019 metų lapkričio mėnesį, palyginti su 2018 metų lapkričio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 5,9%, Kaune – 6,7%, Klaipėdoje – 5,2%, Šiauliuose – 9,8% ir Panevėžyje – 10,5%.

„Pastaruosius kelerius metus buvo fiksuojamas spartesnis butų pardavimo kainų augimas tokiuose miestuose kaip Kaunas, Šiauliai ar Panevėžys, tad galėjome stebėti mažėjusį butų kainų skirtumą tarp šių miestų ir sostinės. Išskyrus Klaipėdą, kurioje fiksuojamas kukliausias butų kainų augimas ir atotrūkis nuo Vilniaus iš esmės nemažėjo. Visgi šiais metais pakankamai spartus butų kainų augimas Vilniuje vėl padidino kainų atotrūkį tarp sostinės ir kitų didmiesčių. Jeigu 2018 metais vidutinių butų kainų skirtumas tarp šalies sostinės ir kitų šalies didmiesčių sudarė 428–875 Eur/m², tai šių metų lapkritį jis jau siekia 455–886 Eur/m². Vienas iš veiksnių, galėjusių turėti tam įtakos – darbo užmokestis, kuris šalies sostinėje per metus paaugo didesne suma nei kituose šalies didmiesčiuose“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2019 m. lapkričio mėn.

„Ober-Haus“ atlikta trečioji tęstinė brangiausių butų analizė rodo, kad sostinėje nuperkama vis daugiau brangesnių butų. Šį kartą buvo nagrinėtas 2018 metų antrojo ir 2019 metų pirmojo pusmečio laikotarpis. Vilniuje per nagrinėjamą laikotarpį buvo atrinkti ir išanalizuoti visi įregistruoti butų sandoriai (duomenų šaltinis: VĮ Registrų centras), kuriuose vieno kvadratinio metro įsigijimo kaina viršijo 3.000 eurų (jau eliminavus automobilių stovėjimo vietų, sandėliukų ir kitų butų priklausinių kainą iš bendros sandorio sumos).

„Gauti rezultatai rodo, kad sostinėje 2016–2019 metų laikotarpiu fiksuojamas tokio turto sandorių kiekio ir jų vertės augimas“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Per 2018 metų antrąjį pusmetį Vilniuje brangiausių butų įsigyta 88 ir už juos sumokėta 23,4 mln. eurų. Tai yra prastesnis rezultatas nei 2017 antrąjį ir 2018 metų pirmąjį pusmetį, kuomet atitinkamai buvo įsigyti 91 ir 99 butai. Tačiau jau 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo užfiksuotas didžiausias tokių butų įsigijimų kiekis nuo 2016 metų pirmojo pusmečio (nuo brangiausių butų tyrimo nagrinėjamo laikotarpio pradžios), kuris sudarė net 125. Už šiuos butus su jų priklausiniais iš viso buvo sumokėta 34,3 mln. eurų ir tai yra didžiausia išleistų pinigų suma per pusmetį tokiems butams šalies sostinėje įsigyti (0,2% daugiau nei per 2017 metų antrąjį pusmetį).

„Skaičiuojant brangiausių butų sandorių kiekį bendroje visų Vilniaus butų pardavimo statistikoje, matyti, kad jų dalis 2016–2019 metais sparčiai augo“, – atkreipia dėmesį R. Reginis. Jeigu 2016 metų pirmąjį pusmetį sostinėje pačių brangiausių butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje sudarė 0,8%, 2017 metų pirmąjį pusmetį – 1,1%, tai 2018 metų pirmąjį pusmetį šoktelėjo iki 1,8%, o 2019 metų pirmąjį pusmetį sudarė 2,2%.

Nagrinėjant per pastaruosius du pusmečius užregistruotus brangiausių butų sandorius, matyti, kad tik itin retu atveju už vieną kvadratinį buto metrą pirkėjai sumokėjo daugiau nei 5.000 eurų. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo įsigyti tik keturi butai, kurie peržengė šią kainų ribą.

Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Vilniuje 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo parduotas priеš 15 metų statytame pastate L. Stuokos-Gucevičiaus g. (Senamiestyje) – už daugiau nei 150 m² ploto butą su automobilių stovėjimo aikštele ir nedidelio ploto ne gyvenamosios paskirties patalpa buvo sumokėta arti 1,1 mln. eurų (apie 6.600 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų ir kitų buto priklausinių kainą). Tuo pačiu tai yra brangiausias parduotas butas (skaičiuojant už vieną kvadratinį buto metrą) nuo 2016 metų.

2019 metų pirmąjį pusmetį parduotas butas istoriniame name Literatų g. (Senamiestyje) – už beveik 37 m² ploto butą buvo sumokėta 210.000 eurų (šiek tiek daugiau nei 5.700 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).

2019 metų pirmąjį pusmetį parduotas butas rekonstruotame ir naujai pastatytų daugiabučių projekte Malūnų g. (Senamiestyje) – už 52 m² ploto butą su automobilio stovėjimo vieta buvo sumokėta 310.000 eurų (beveik 5.700 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilio stovėjimo vietos kainą).

2019 metų pirmąjį pusmetį parduotas butas šiais metais pastatytame daugiabučių projekte Aguonų g. (Senamiestyje) – už daugiau nei 150 m² ploto butą viršutiniame pastate aukšte su automobilio stovėjimo vietomis ir sandėliuku buvo sumokėta daugiau beveik 900.000 eurų (beveik 5.400 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų ir kitų buto priklausinių kainą).

Daugiau nei pusė sostinėje parduotų brangiausių butų – naujos statybos projektuose

Kaip ir įprasta, didžioji dalis brangiausių butų yra įsigyjama Naujamiesčio ir Senamiesčio seniūnijose. Centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Užupyje gausu ne tik senų istorinių pastatų, bet vyksta sparti naujų būsto projektų plėtra, kuri lemia ir augančias brangiausio būsto pardavimo apimtis. „Ober-Haus“ duomenimis, 2015–2016 metais plėtotojai Naujamiesčio ir Senamiesčio seniūnijose pardavimui pastatė virš 1.100 butų, 2017–2018 metais beveik 1.500 butų, o 2019–2020 metais planuojama pastatyti apie 1.900–2.000 butų.

„Todėl nenuostabu, kad augant bendrai butų pasiūlai vertingiausiose miesto vietose, stebime ir didėjantį itin brangių butų sandorių kiekį. Brangiausių parduotų butų statistiką taip pat gerina ir vis aktyviau plėtojami aukštesnės klasės projektai Žvėryne, pietinėje Šnipiškių ir Žirmūnų dalyje“, – sako R. Reginis. „Ober-Haus“ skaičiavimais, iš 213 brangiausių per 2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį parduotų butų Vilniuje, 55% jų buvo parduota neseniai pastatytuose gyvenamuosiuose projektuose (2017–2019 metų statybos daugiabučiuose).

Kalbant apie konkrečius pačius naujausius Vilniaus gyvenamuosius projektus, aukščiausiomis butų kainomis per nagrinėjamą laikotarpį išsiskyrė „Live Square“ (Dainavos g.), „Birutės 18“ (Birutės g.), „Magnus rezidencija“ (Gedimino pr.), „Pilies apartamentai“ (Olimpiečių g.), „Jogailos rezidencija“ (Jogailos g.), „Šaltinių namai │ Attico“ (Aguonų g.), „Pranciškonų parkas“ (Lydos g.), „Rinktinės URBAN“ (Ceikinių g.), „Vytauto 35“ (Vytauto g.), „CNTRL“ (Labdarių g.),  „Labdarių 8A“ (Labdarių g.) ir kt.

„Kadangi gyvename itin aktyvios būsto plėtros laikotarpiu, tai projektų, kuriuose fiksuosime būsto įsigijimus itin aukštomis kainomis, artimiausiu metu tikrai nepritrūks. Taip pat nereikia pamiršti ir kylančių butų kainų įtakos bendram brangiausių butų sandorių kiekiui“, – atkreipia dėmesį R. Reginis. „Ober-Haus“ duomenimis, per nagrinėjamą laikotarpį (2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį) įrengti senos statybos ir naujos statybos butai su daline apdaila centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje ir prestižiniuose rajonuose vidutiniškai ūgtelėjo virš 6%. T. y. jeigu 2018 metų viduryje buto kvadratinio metro kaina siekė 2.850–2.900 eurų, tai vien dėl kainų augimo tokio buto kvadratinio metro kaina jau gali viršyti 3.000 eurų ribą.

Nors didžiausių trijų šalies miestų modernių biuro patalpų rinkoje per 2019 metų trečiąjį ketvirtį didesnių pokyčių nebuvo užfiksuota, tačiau visuose miestuose augo šiuolaikinių biurų pasiūla – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje buvo baigta statyti po vieną naują komercinės paskirties projektą, kuriuose rinkai pasiūlyta naujų biuro patalpų, skelbiama naujausioje „Ober-Haus“ komercinio nekilnojamojo turto apžvalgoje.

Didžiausias projektas buvo įgyvendintas šalies sostinėje, kuomet nekilnojamojo turto plėtotoja „Darnu Group“ baigė verslo centro „Park Town“ antrojo pastato „East Hill“ statybas Lvovo g. Šis beveik 15.000 m² bendro ploto pastatas rinkai pasiūlė apie 12.000 m² naudingo biuro ploto ir bendras modernių biuro patalpų plotas Vilniuje šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje ūgtelėjo iki 756.600 m². „Šis naujas pastatas neturėjo didesnės įtakos bendriems rinkos rodikliams, kadangi jo statybų pabaigoje beveik visos biurų patalpos jau buvo išnuomotos“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Šiame pastate įsikūrė ne tik įvairios įmonės, bet ir kelios maitinimo įstaigos bei sporto klubas.

Biuro patalpų nuomininkai buvo aktyvūs ir šių metų trečiąjį ketvirtį, o bendras išnuomotų modernių biuro patalpų kiekis per tris 2019 metų ketvirčius šalies sostinėje sudarė 58.600 m² arba iš esmės tiek pat kiek ir per tą patį praėjusių metų laikotarpį. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2019 metų trečiąjį ketvirtį laisvų biuro patalpų lygis šalies sostinėje sumažėjo nuo 3,0% iki 2,8%. A klasės biurų neužimtumas sudarė 1,9%, o B klasės – 3,5%. „Per pastaruosius dešimt metų žemesnis nei 3% bendras laisvų biuro patalpų lygis Vilniuje buvo užfiksuotas tik praėjusių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirtį“, – teigia R. Reginis.

2019 metų ketvirtąjį ketvirtį ir 2020 metų pirmąjį ketvirtį planuojamas pakankamai gausus naujų projektų kiekis, kuris rinką papildys tikrai įspūdingu biuro ploto kiekiu. Iš viso šiuo laikotarpiu turėtų būti baigtos iki 7 naujų projektų ar ankstesnių projektų naujų etapų statybos, kuriuose iš viso būtų įrengta beveik 65.000 m² naudingo biuro ploto.

Pasak R. Reginio, nepaisant išliekančios didelės biuro patalpų paklausos ir fiksuojamų itin aukštų užimtumo rodiklių, reguliariai šalies sostinę papildanti naujų patalpų pasiūla iš esmės stabilizavo biurų nuomos kainas, kurios pastaruosius 3–4 metus auga itin nežymiai. „Ober-Haus“ duomenimis, 2019 metų trečiąjį ketvirtį bazinės biurų nuomos kainos išliko stabilios ir ketvirčio pabaigoje B klasės biurai siūlomi nuomotis už 9,0–13,5 Eur/m², A klasės – 14,0–16,7 Eur/m². Tikėtina, kad augančios pasiūlos aplinkoje ir toliau artimiausiu metu fiksuosime arba stabilias, arba tik nežymiai augančias biurų nuomos kainas.

Laisvų biuro patalpų lygis Kaune – žemiausias per pastaruosius trejus metus

Kaunas taip pat sulaukė naujų biuro patalpų papildymo šių metų trečiąjį ketvirtį, kuomet buvo baigta „Verslo Parko Aušra“ vieno iš korpusų (C) rekonstrukcija. Iš viso 13.000 m² nuomojamo ploto turintis Vytauto pr. išsidėstęs pastatų kompleksas (6 korpusai) rinkai siūlo įvairios komercinės paskirties patalpas, kuriose savo biurus įkūrė įvairios įmonės, kolegija, sporto klubas, grožio ir sveikatingumo klinikos ir centrai, maitinimo įstaigos ir pan. „Ober-Haus“ skaičiavimais, po šio projekto vieno iš korpusų rekonstrukcijos, Kauno modernių biuro patalpų rinka pasipildė apie 1.500 m² naudingo biuro ploto ir bendras modernių biuro patalpų plotas šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje ūgtelėjo iki 173.200 m².

Kadangi per tris 2019 metų ketvirčius Kaune buvo atidaryti tik sąlyginai nedideli projektai ir rinkai pasiūlytas naujų modernių biuro patalpų plotas buvo nedidelis (beveik 3.900 m²), tai dėl išsilaikiusio nuomininkų aktyvumo patalpų neužimtumo rodiklis pasiekė beveik trejų metų žemumas. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2019 metų trečiąjį ketvirtį biurų neužimtumas Kaune sumažėjo nuo 9,1% iki 6,8% ir tai yra žemiausias rodiklis nuo 2017 metų antrojo ketvirčio.

„Žvelgiant į istorinius Kauno modernių biuro patalpų rinkos duomenis, akivaizdu, kad neužimtumo rodiklis ilgai šiose žemumose neišsilaikys. Kaune naujai atidaromi projektai dažniausiai nebūna pilnai išnuomoti, todėl laisvų patalpų lygio šuolis įprastai susijęs su naujų projektų įvedimu į rinką. Tad artimiausiu metu vėl galima tikėtis neužimtumo rodiklio šuolio, kadangi 2019 metų ketvirtąjį ketvirtį ir 2020 metų pirmąjį ketvirtį planuojamas reikšmingas naujo biurų ploto papildymas“, – sako R. Reginis. Iš viso šiuo laikotarpiu turėtų būti baigtos 5 naujų projektų ar ankstesnių projektų etapų statybos, kuriuose iš viso būtų įrengta virš 30.000 m² naudingo biuro ploto.

Kaip ir šalies sostinėje, Kaune pastaraisiais metais fiksuojamas nedidelis biurų nuomos kainos augimas. 2019 metų trečiąjį ketvirtį bazinės biurų nuomos kainos išliko stabilios ir ketvirčio pabaigoje B klasės biurai siūlomi nuomotis už 7,0–11,0 Eur/m², A klasės – 11,5–14,0 Eur/m². Sparčiai besiplečiantis Kauno modernių biuro patalpų sektorius suteikia išties palankias galimybes besiplečiančioms ar naujai į šį miestą ateinančioms įmonėms, kurios šiuo metu gali jaustis daug tvirčiau derybose dėl patalpų nuomos.

Šiais metais Klaipėdoje atidarytas antras komercinės paskirties pastatas siūlantis šiuolaikinius biurus

Šių metų trečiąjį ketvirtį Klaipėdos mieste buvo atidarytas jau antras šiais metais komercinės paskirties pastatas, kuriame rinkai pasiūlyta šiuolaikinių biuro patalpų. A. Griciaus autotransporto įmonių grupei priklausanti įmonė „Ratuva“ Dubysos g. atidarė naują virš 5.000 m² bendro ploto komercinės paskirties pastatą, kuriame įrengta įvairios paskirties patalpų tinkančių prekybai, sandėliavimui ir administracinei veiklai. Šio pastato pirmajame aukšte jau įsikūrė „Autobrava Motors“ atstovybė, baldų salonas „Vadasiga“, santechnikos ir inžinerinių sistemų sprendimų įmonė „Tece Baltikum“ bei kitos įmonės. Antrame ir trečiame šio pastato aukštuose rinkai buvo pasiūlyta apie 1.700 m² biuro patalpų, kurios bendrą modernių biuro patalpų plotą Klaipėdoje išaugino iki 72.800 m².

Per 2019 metų trečiąjį ketvirtį laisvų biuro patalpų lygis Klaipėdoje paaugo nuo 11,6% iki 12,8%. „Ober-Haus“ duomenimis, per tą patį laikotarpį biurų nuomos kainos išliko stabilios ir šiuo metu B klasės pastatuose patalpas siūloma išsinuomoti už 6,5–10,0 Eur/m², o A klasės pastatuose – 10,5–13,0 Eur/m².

„Nors viešoje erdvėje vis užsimenama apie planuojamas didesnes investicijas į komercinės (administracinės) paskirties pastatų plėtrą Klaipėdoje, tačiau per pastaruosius 10 metų uostamiestyje buvo įgyvendinti aštuoni projektai, kurie rinkai pasiūlė tik 12.500 m² naudingo biuro ploto – vidutiniškai viename projekte buvo įrengiama tik apie 1.550 m² biuro ploto“, – pastebi R. Reginis. Akivaizdu, kad didesnių projektų įgyvendinimas išlieka dideliu iššūkiu nekilnojamojo turto plėtotojams, vertinant tiek potencialių nuomininkų, tiek tokių projektų finansavimo galimybes Klaipėdoje.

Pilna apžvalga (PDF): Komercinio NT rinkos komentaras 2019 m. III ketv.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2019 metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 6,2% (2019 metų rugsėjį metinis augimas sudarė 6,3%).

2019 metų spalio mėnesį sparčiausias butų pardavimo kainų augimas buvo užfiksuotas Klaipėdoje, kur kainos per mėnesį ūgtelėjo 0,9% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.126 Eur (+10 Eur/m²). Kaune, Panevėžyje ir Vilniuje spalio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,7%, 0,4% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.137 Eur (+7 Eur/m²), 705 Eur (+2 Eur/m²) ir 1.588 Eur (+4 Eur/m²). 2019 metų spalio mėnesį Šiauliuose butų kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 721 Eur.

Per metus (2019 metų spalio mėnesį, palyginti su 2018 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 5,8%, Kaune – 6,6%, Klaipėdoje – 4,9%, Šiauliuose – 9,6% ir Panevėžyje – 10,3%.

„2019 metais šalies didmiesčių būsto rinka pasižymėjo ne tik toliau didėjančiu aktyvumu, bet ir spartesniu butų kainų augimu. Žvelgiant į butų kainų pokyčius per pastarąjį dešimtmetį, šie metai išskirtiniai tuo, kad spartesnis kainų augimas jau fiksuojamas ne tik šalies sostinėje, bet ir likusiuose didmiesčiuose. Per pastaruosius 12 mėnesių butų kainos šalies didmiesčiuose augo 6,2% ir tikėtina, kad panašus augimas išsilaikys iki šių metų pabaigos. Jeigu šių metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais šalies didmiesčiuose nebus neigiamų kainų pokyčių, tai fiksuosime didžiausią metinį augimą per pastarąjį dešimtmetį. Iki šiol didžiausias metinis butų kainų augimas buvo pasiektas 2016 metais, kuomet kainos penkiuose didžiausiuose miestuose augo 5,5% (2016 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2015 metų gruodžio mėnesiu)“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2019 m. spalio mėn.

2019 metų pirmieji trys ketvirčiai buvo itin rezultatyvūs visai Lietuvos būsto rinkai. Per 9 mėnesius augo visi pagrindiniai būsto rinkos rodikliai – sandorių skaičius, būstui įsigyti išleistų pinigų kiekis, paskolų apimtys bei pardavimo ir nuomos kainos, skelbiama naujausioje „Ober-Haus“ būsto rinkos apžvalgoje.

Bendras būstui įsigyti išleistų pinigų kiekis šalyje šiais metais ir toliau sparčiai augo. VĮ Registrų centro duomenimis, per šių metų devynis mėnesius Lietuvoje būstui (butams ir namams) įsigyti buvo išleista beveik 1,7 mlrd. eurų arba 13% daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Butams įsigyti išleistų pinigų suma išaugo 11%, o namams – beveik 22%.

Lyginant su ankstesnių metų tuo pačiu ketvirčiu, per šių metų trečiąjį ketvirtį įsigytas būsto (butų ir namų) kiekis buvo didžiausias nuo pat 2007 metų. „Aukštas aktyvumas šių metų trečiąjį ketvirtį gerino ir 2019 metų pirmų trijų ketvirčių rodiklius tiek visoje šalyje, tiek ir pagrindiniuose šalies miestuose“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. VĮ Registrų centro duomenimis, per šių metų devynis mėnesius Lietuvoje sudaryta 4% daugiau butų ir beveik 11% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2018 metų tuo pačiu laikotarpiu. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje per tą patį laikotarpį fiksuojamas sandorių augimas tiek butų (Vilniuje – 6%, Kaune – 3%, Klaipėdoje – 9%, Šiauliuose – 14% ir Panevėžyje – 13%), tiek ir namų (Vilniuje – 9%, Kaune – 7%, Klaipėdoje – 18%, Šiauliuose – 19%  ir Panevėžyje – 5%) segmente.

Ir toliau augantis būsto rinkos aktyvumas šiek tiek augino ir naujai išduodamų būsto paskolų apimtis Lietuvoje. Lietuvos banko duomenimis, per 2019 metų pirmus devynis mėnesius Lietuvoje suteikta naujų būsto paskolų už 969 mln. eurų arba beveik 2% daugiau nei per tą patį 2018 metų laikotarpį. Taip pat toliau fiksuojamos nestipriai, bet stabiliai augančios palūkanų normos naujai išduodamoms būsto paskoloms Lietuvoje. Naujų būsto paskolų vidutinė metinė palūkanų norma 2019 metų sausio–rugsėjo mėnesių laikotarpiu vidutiniškai sudarė 2,4% arba 0,16 procentinio punkto daugiau nei prieš metus.

Neslopstantis būsto rinkos aktyvumas ir toliau augino būsto pardavimo kainas visuose šalies didmiesčiuose. „Ober-Haus“ duomenimis, sparčiausias butų kainų augimas per šių metų liepą, rugpjūtį ir rugsėjį buvo užfiksuotas Šiauliuose, kur butų kainos vidutiniškai ūgtelėjo 2,4%. Panevėžyje butų kainos per tą patį laikotarpį augo 2,2%, Kaune – 2,1%, Vilniuje – 1,9% ir Klaipėdoje – 1,6%. O per metus (2019 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2018 metų rugsėjo mėnesiu) butų pardavimo kainos Šiauliuose augo 11,2%, Panevėžyje – 11,5%, Kaune – 6,5%, Vilniuje – 5,9% ir Klaipėdoje – 4,9%.

Butų nuomos sektorius pagrindiniuose Lietuvos šalies didmiesčiuose taip pat išliko itin aktyvus ir butų nuomos kainos vidutiniškai augo net sparčiau nei jų pardavimo kainos. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per metus, 2019 metų sausio–rugsėjo mėnesį, palyginti su tuo pačiu 2018 metų laikotarpiu, butų nuomos kainos Vilniuje vidutiniškai paaugo 7%, Kaune – 9% ir Klaipėdoje – 8%.

„Pastaruoju metu fiksuojamas augantis gyventojų skaičius pagrindiniuose šalies miestuose didina ne tik parduodamo, bet nuomojamo būsto paklausą. Akivaizdu, kad augančioje būsto pardavimo kainų aplinkoje dalis žmonių yra priversti būstą nuomotis taip palaikydami butų nuomos rinkos aktyvumą“, – teigia R. Reginis.

Per 9 mėnesius sostinėje parduota daugiau nei per visus 2017 ar 2018 metus

„Nors 2019 metų trečiąjį ketvirtį naujos statybos butų realizacijos apimtys pirminėje rinkoje parodė aukštus rodiklius visuose trijuose didžiausiuose šalies miestuose, tačiau jie šiek tiek nusileido šių metų pirmojo ir antrojo ketvirčio rodikliams“, – sako R. Reginis.

„Ober-Haus“ duomenimis, per 2019 metų trečiąjį ketvirtį Vilniuje tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta ir rezervuota 1.411 naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra 1% mažiau nei jų buvo realizuota per šių metų antrąjį ketvirtį, bet 17% daugiau nei per 2018 metų trečiąjį ketvirtį. Tačiau bendri šių metų pirmų trijų ketvirčių rezultatai šalies sostinėje daugiau nei įspūdingi. Per 2019 metų tris ketvirčius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pirminėje rinkoje butų buvo realizuota net 41% daugiau. Per šių metų pirmus tris ketvirčius pirminėje rinkoje buvo realizuota daugiau butų nei per visus 2017 ar 2018 metus.

Pasak R. Reginio, pagrindinės aukšto aktyvumo priežastys išlieka tokios pačios kaip ir ankstesniais metais – neslopstančios naujų butų statybų apimtys bei aukšta naujo būsto paklausa.

Neparduotų butų skaičius pirminėje rinkoje 2019 metais išlieka labai stabilus. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2019 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje Vilniuje bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 1.166, antrojo ketvirčio pabaigoje – 1.048, o trečiojo ketvirčio pabaigoje – 1.085. Tačiau jeigu palyginsime 2019 metų trečiąjį ketvirtį su 2018 metų trečiuoju ketvirčiu, tai neparduotų butų skaičius sumažėjęs net 30%.

Kaune šiemet parduota 30% daugiau naujos statybos butų nei pernai

Pastaruosius trejus metus Kaune stebimos itin aktyvios daugiabučių statybos, kurios gerina ir bendras tokio būsto realizacijos apimtis. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2019 metų trečiąjį ketvirtį Kaune tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkti ir rezervuoti 232 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra 6% mažiau nei jų buvo realizuota per šių metų antrąjį ketvirtį, bet 21% daugiau nei per 2018 metų trečiąjį ketvirtį. Per 2019 metų pirmuosius tris ketvirčius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, butų Kaune realizuota 30% daugiau.

„Kaip ir šalies sostinėje, taip ir Kaune stebimas nuoseklus neparduotų butų skaičiaus mažėjimas per pastaruosius 12 mėnesių“, – pastebi R. Reginis. 2019 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Kaune bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 205 arba 34% mažiau nei prieš metus. Taip pat šiuo metu Kaune fiksuojamas mažiausias neparduotų butų kiekis jau pastatytuose daugiabučiuose nuo 2018 metų pradžios.

Klaipėdoje mažiausias neparduotų butų skaičius per pastarąjį dešimtmetį

Per 2019 metų trečiąjį ketvirtį Klaipėdoje tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkti ir rezervuoti 99 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra 32% mažiau nei jų buvo realizuota per šių metų antrąjį ketvirtį ir 2% mažiau nei per 2018 metų trečiąjį ketvirtį. Tačiau per 2019 metų pirmuosius tris ketvirčius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, butų Klaipėdoje realizuota 43% daugiau.

„Aukšti 2019 metų pirmų trijų ketvirčių rodikliai rodo, kad Klaipėdoje naujo būsto paklausa yra pakankama ir plėtotojai iš esmės nesusiduria su didesniais sunkumais realizuodami statomus butus už rinkos kainą. Todėl galime ir toliau stebėti augančias daugiabučių statybų apimtis, gerus realizacijos rodiklius ir toliau mažėjantį neparduotų butų skaičių“, – sako R. Reginis.

Per šių metų tris ketvirčius plėtotojai Klaipėdoje pastatė beveik 270 butų daugiabučiuose, o iš viso per 2019 metus planuojama baigti apie 450 butų statybas. 2018 metais Klaipėdoje plėtotojai pastatė ir pardavimui pasiūlė 429 butus. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2019 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Klaipėdoje bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 238 arba 25% mažiau nei prieš metus. „Taip pat tai yra mažiausias neparduotų butų skaičius per pastarąjį dešimtmetį ir tai reiškia, kad uostamiestyje prielaidos tolimesniems drąsesniems būsto plėtotojų žingsniams išlieka labai palankios“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

Pilna apžvalga su grafikais: Gyvenamojo NT rinkos komentaras 2019 m. III ketv.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2019 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 6,3% (2019 metų rugpjūtį metinis augimas sudarė 6,4%).

2019 metų rugsėjo mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,5% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.584 Eur (+7 Eur/m²). Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje rugsėjo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,6%, 0,2% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.130 Eur (+7 Eur/m²), 721 Eur (+2 Eur/m²) ir 703 Eur (+3 Eur/m²). 2019 metų rugsėjo mėnesį Klaipėdoje butų kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.116 Eur.

Per metus (2019 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2018 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 5,9%, Kaune – 6,5%, Klaipėdoje – 4,9%, Šiauliuose – 11,2% ir Panevėžyje – 11,5%.

„Bendras penkių didžiausių šalies miestų butų pardavimo kainų indeksas rodo, kad butų kainos auga jau 56 mėnesius iš eilės. Kalbant apie konkrečius miestus, pastarąjį kartą žemiausios butų kainos šalies sostinėje buvo fiksuojamos 2010 metais, o Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – 2013 metais. Ir nuo to laiko šiuose didmiesčiuose yra fiksuojamas nuosaikus ir stabilus butų kainų augimas.

Kokio santykinio turimo turto vertės prieaugio galėtų tikėtis šių miestų gyventojai, įsigiję nekilnojamąjį turtą žemiausiomis šio dešimtmečio kainomis? Jeigu žmogus įsigijo butą Vilniuje 2010 metų viduryje už rinkos kainą ir šis butas laikui bėgant iš esmės nepakeitė savo savybių (pvz., nebuvo atlikti buto arba pastato, kuriame jis yra, pagerinimai arba atvirkščiai – butas ar pastatas nebuvo nudėvėtas), t. y. išliko tokios pat būklės, kaip ir įsigijimo momentu, tai šiuo metu tokį butą rinkos sąlygomis butų galima būtų parduoti vidutiniškai 37,2% brangiau. Jeigu tokiomis pačiomis sąlygomis butas buvo įsigytas Panevėžyje, Šiauliuose, Kaune ir Klaipėdoje, tokį butą šiuo metu atitinkamai būtų galima parduoti 36,5%, 32,5%, 21,7% ir 16,5% brangiau nei jis buvo įsigytas 2013 metais.

Kaip matome, statistiškai didžiausias turto vertės prieaugis fiksuojamas didžiausiame ir ekonomiškai aktyviausiame šalies mieste, kuriame nuo pastarojo sunkmečio butų kainos kopti aukštyn pradėjo anksčiausiai. Panevėžyje ir Šiauliuose taip pat fiksuojamas ne daug mažesnis butų kainų pokytis. Palyginti su likusiais šalies didmiesčiais, Panevėžyje ir Šiauliuose dėl daug žemesnio būsto kainų lygio jį įsigyti yra daug lengviau, o naujų daugiabučių statybų apimtys išlieka simbolinės. Tuo tarpu Klaipėdos būsto rinką galima įvardinti kaip labiausiai nukentėjusią nuo pastarojo sunkmečio – didžiausias butų kainų kritimas tarp šalies didmiesčių pasaulinės finansų krizės metu bei pirminėje rinkoje dar ilgą laiką buvęs itin gausus pastatytų ir neparduotų butų kiekis lėmė daug atsargesnį tiek gyventojų, tiek plėtotojų požiūrį į būsto rinkos perspektyvas. Todėl šiame mieste fiksuojame kukliausią butų kainų prieaugį“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pastaruosius trejus metus Lietuvos statybos sektorius ir nekilnojamojo turto rinka išgyvena didžiulius ne tik kiekybinius, bet ir kokybinius pokyčius. Nuo 2016 metų lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo pakeitimai statybos techniniame reglamente, kuomet naujai projektuojami ir statomi pastatai turėjo būti ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės (išskyrus rekonstruojamus, atnaujinamus ar remontuojamus pastatus ar jų dalis, kuriems su tam tikromis sąlygomis taikomi kiti minimalūs reikalavimai, arba pastatus, kuriems nėra taikomi minimalūs energinio naudingumo reikalavimai). Nuo 2018 m. sausio 1 d. pastatų energinio naudingumo klasė jau turėjo būti ne žemesnė kaip A+, o nuo 2021 metų nauji pastatai privalės būti A++ energinio naudingumo klasės.

Norint įvertinti, kokia buvo pasiekta pažanga energiškai efektyvių pastatų statybose, racionalu būtų kalbėti apie būsto plėtotojus ir konkrečiai apie Vilnių, kuris šalyje akivaizdžiai pirmauja tiek pagal daugiabučių plėtros apimtis, tiek pagal plėtotojų siekį išbandyti statybų naujoves dar iki joms įsigaliojant. Juk dar 2012 metais Vilniuje buvo pastatytas daugiabutis, kuriam pirmajam Lietuvoje tais pačiais metais buvo išduotas A klasės energinio naudingumo sertifikatas (daugiabutis Bajorų kelyje, plėtotojas – „Hanner“). Jau tuomet dalis plėtotojų pradėjo ruoštis artėjančioms statybų sektoriaus bei pačios nekilnojamojo turto rinkos permainoms ir praktiškai investuoti į energiškai efektyvesnių ir gyventojams patogesnių pastatų projektavimą bei statybas.

„Akivaizdu, kad iki 2015 metų A energinės klasės daugiabučių dalis, jau nekalbant apie aukštesnės nei A energinės klasės daugiabučius, naujos statybos rinkoje buvo itin nedidelė, o jos spartesnis augimas fiksuojamas vėlesniais metais“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ surinko duomenis apie visus 2015–2018 metais Vilniaus mieste ir jo apylinkėse pardavimui pastatytus daugiabučius ir remiantis VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotų pastatų sertifikavimo dokumentų registro duomenimis, paskaičiavo, kiek butų buvo įrengta konkrečios energinės klasės pastatuose (daugiabučiuose).

„Ober-Haus“ gauti duomenys rodo, kad 2015 metais butų skaičiaus dalis A ir A+ energinės klasės daugiabučiuose sudarė tik šiek tiek daugiau nei 9% nuo visų tais metais pastatytų butų Vilniaus mieste ir jo apylinkėse. 2016 metais tokių butų dalis sudarė beveik 11%, о 2017 metais ši dalis jau šoktelėjo iki 25%. 2018 metais sostinės naujos statybos daugiabučių rinkoje dar dominavo butai, kurie buvo įrengti B energinės klasės daugiabučiuose (55%), tačiau ir toliau buvo stebimas spartus aukštesnės energinės klasės butų skaičiaus augimas. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2018 metais butų skaičiaus dalis A ir A+ energinės klasės daugiabučiuose išaugo iki beveik 44% (А klasė – 39%, А+ klasė – 5%). Likusi butų dalis (1%) buvo žemesnės nei B energinės klasės daugiabučiuose arba duomenų apie tokių pastatų energinę naudingumo klasę nėra (dažniausiai tai yra rekonstruojami pastatai ar jų dalys arba faktiškai jau pastatyti, bet dar nesertifikuoti pastatai).

„Kaip matome, 2015–2018 metais įvykę pokyčiai naujų daugiabučių statybose yra akivaizdūs ir šiais metais sostinėje matysime tolimesnį energiškai efektyvesnių pastatų dalies augimą – ne tik A ar A+ energinės klasės daugiabučių, bet ir beveik energijos nevartojančių A++ energinės klasės pastatų, kuriuose butus jau įsirenginėja pirmieji gyventojai“, – sako R. Reginis. Remiantis VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro duomenimis, šiais metais Lietuvoje buvo sertifikuoti pirmieji A++ energinės klasės daugiabučiai ir visi jie yra pastatyti šalies sostinėje: daugiabutis Peteliškių g. (plėtotojas – „Peteliškių parkas“), trys daugiabučiai antrajame „Šaltinių namų“ projekto etape Aguonų g. (plėtotojas – „Pro Kapital“) ir daugiabutis Tvankstos g. (plėtotojas – „Eika“).

Preliminariais „Ober-Haus“ duomenimis, iš 2019 metais šalies sostinėje pastatytų butų apie 5% butų turėtų būti A++ energinės klasės daugiabučiuose, 18% butų – A+ energinės klasės daugiabučiuose, 48% butų – А energinės klasės daugiabučiuose, 23% butų – B energinės klasės daugiabučiuose. Apie likusių butų (6%) energinę naudingumo klasę šiuo metu duomenų dar nėra. „Vadinasi, 2019 metais naujai pastatytų A ir aukštesnės energinės klasės butų dalis sudarys jau apie 70%“, – teigia R. Reginis. 2015–2016 metais ši dalis sudarė tik 9–11%.

Žvelgiant į šiuos pakankamai staigius pokyčius įvykusius per pastaruosius 4–5 metus, matyti, kad nekilnojamojo turto plėtotojai, projektuotojai ir statybininkai per pakankamai trumpą laiką sugebėjo prisitaikyti prie šių naujų statybos techninių reikalavimų, o dalis investuotojų jau iš anksto ruošiasi tolimesniems pokyčiams. Pirkėjai taip pat teigiamai priima šiuos pokyčius ir supranta naudą, kurią teikia tiek energiškai efektyvesnis, tiek komfortiškesnis būstas.

„Tačiau pirkėjas tikrai nesivaiko kuo aukštesnės energinio naudingumo klasės ir supranta, kad vis aukštesnė naudingumo klasė lemia ne tik didesnius statybų kaštus plėtotojui, bet ir didesnę būsto įsigijimo kainą, kurią bent jau iš dalies jie ir apmoka“, – atkreipia dėmesį R. Reginis. O papildomų pastato įrengimų priežiūra taip pat bent jau iš dalies ateityje guls ant tų pačių pirkėjų. Todėl ir toliau sparčiai augant aukštesnės energinės klasės pastatų statybų apimtims, visiems rinkos dalyviams reikės dar mokytis ne tik kaip statyti, bet ir kaip tinkamai prižiūrėti tai, kas jau yra pastatyta.