2024 metais metinis butų kainų augimas – 3,6%, vidutinis metinis – 2,9%
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų gruodžio mėnesio reikšmė paaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,6%. Vidutinis metinis butų kainų augimas 2024 metais (2024 metų sausį–gruodį, palyginti su 2023 metų sausiu–gruodžiu) sudarė 2,9%.
2024 metų gruodžio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,6%, 0,7%, 0,1%, 0,5% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.646 (+14 Eur/m²), 1.819 (+12 Eur/m²), 1.719 Eur (+2 Eur/m²), 1.147 Eur (+7 Eur/m²) ir 1.123 Eur (+4 Eur/m²).
Per metus (2024 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2023 metų gruodžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 2,8%, Kaune – 4,8%, Klaipėdoje – 4,8%, Šiauliuose – 4,4% ir Panevėžyje – 3,9%.
„2024 metais šalies būsto rinka pasižymėjo permainingomis nuotaikomis. Iki metų vidurio dar buvo fiksuojamas rinkos aktyvumo mažėjimas, o antrąjį pusmetį – jau atsigavimas. Tačiau bendras įregistruotų sandorių skaičius 2024 metais šalyje išliko beveik toks pats kaip ir 2023 metais. Tuo tarpu butų pardavimo kainos po truputį judėjo aukštyn ir per metus šalies didmiesčiuose jos ūgtelėjo 3,6%, t. y. kainų prieaugis buvo šiek tiek spartesnis nei 2023 metais (1,7%).
Tačiau vidutinis metinis kainų pokytis 2024 metais buvo vienas žemiausių per pastarąjį dešimtmetį ir sudarė 2,9%. 2024 metais vidutinis metinis pokytis, palyginti su ankstesniais metais, pastebimai sumenko, kadangi 2023 metais butų pardavimo kainos iš esmės nustojo augusios ir susiformavo aukšta palyginamoji bazė. 2024 metais butų pardavimo kainų kreivė ir vėl iš esmės atkartojo bendras infliacijos tendencijas, nors būsto kainos visgi augo šiek tiek sparčiau nei kitos vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje.
2024 metais didžiausi pokyčiai buvo fiksuojami pirminėje didmiesčių butų rinkoje. Palyginti su 2023 metais, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos pirminėje rinkoje buvo realizuota net 40% daugiau butų daugiabučiuose. 2024 metais prie spartaus naujos statybos butų realizacijos apimčių augimo pirminėje rinkoje prisidėjo itin žemi 2023 metų aktyvumo rodikliai ir į šią rinką sugrįžtantys pirkėjai. Taip pat 2024 metais naujos statybos butai brango dvigubai sparčiau nei senesnės statybos. Naujos statybos butai šalies didmiesčiuose vidutiniškai brango 5,4%, o senesnės statybos – 2,3%.
2024 metų antrojoje pusėje bendros nuotaikos šalies būsto rinkoje pagerėjo, nes viešoje erdvėje dominavo pozityvios naujienos: nuoseklus paskolų palūkanų normų mažėjimas, atsigaunanti būsto pardavimo rinka, dėl mažėjančios infliacijos augantis realus gyventojų pajamų lygis ir teigiamos bendros šalies ūkio raidos perspektyvos. Tai padrąsino potencialius būsto pirkėjus aktyviau priimti sprendimus dėl būsto įsigijimo ir panašu, kad teigiamos tendencijos būsto rinkoje bus fiksuojamos ir 2025 metais.
Šiemet labai tikėtinas spartus būsto rinkos aktyvumo augimas. Kadangi 2024 metų pirmąjį pusmetį įsigyto būsto skaičius buvo nukritęs į pastarojo dešimtmečio žemumas – žema palyginamoji bazė sudaro sąlygas dideliam santykiniam augimui. Tuo metu rekordines aukštumas pasiekusios būsto kainos išlieka didžiausiu iššūkiu potencialiems būsto pirkėjams net ir mažėjančių palūkanų aplinkoje. Todėl 2025 metais būsto kainų augimo tempas labai priklausys ir nuo to, kaip augs realiosios gyventojų pajamos, ypač viduriniosios klasės gyventojų – kurie yra svarbiausi būsto rinkos dalyviai ir didžiąja dalimi formuoja bendrą būsto kainų lygį šalyje“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2024 m. gruodžio mėn.
Naujienos
Visos naujienos
Biurų nuomininkų migracijos priežastys ir pasekmės
Ugnė Liaudanskienė, Ober-Haus biurų nuomos projektų vadovė Straipsnis publikuotas verslo naujienų portale Verslo žinios. Ne paslaptis, kad Vilniaus verslo centrų rinką pastaraisiais metais daugiausiai palaiko „kraustynės“ – į naujus biurus migruojantys senieji nuomininkai. Toks žingsnis įmonėms vis labiau pasiteisina, bet senstančių pastatų savininkai nepanikuoja ir ima siūlyti aktualios bei įdomios įvairovės. Praėjusių metų sostinės biurų nuomos „scena“ iškalbinga: didžiausius nuomos sandorius sudarė į naujus biurus persikraustę tokie rinkos senbuviai kaip „Circle K“, „Ergo“, „PwC Lietuva“, „Cobalt“, taip pat iš istorinio pastato Gedimino prospekte išsikėlusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir kiti. Panašiai atrodė dar 2024-ieji su ryškiausiais „Artea“, FNTT, „Narbuto“ ar ILTE nuomos sandoriais. Vienus atvejus paskatino verslo plėtra, kiti po ilgo laiko natūraliai pribrendo atsinaujinti, tačiau pats migracijos reiškinys yra akivaizdus ir sveikintinas. Akivaizdu ir tai, kad apie naują biurą svarstantys rinkos senbuviai šiandien turi iš ko rinktis: šių metų pradžioje duris jau atvėrė „Business Stadium Central“, o netrukus bus užbaigti ir tokie didieji projektai kaip „Sąvaržėlė“ ar „Tech Zity Vilnius“, taip pat keletas mažesnių verslo centrų. Vien per šį pusmetį rinką pasieksiantys beveik 50 tūkst. kvadratinių metrų išlaikys ar net didins 10,8 proc. 2025 m. pabaigoje Vilniuje fiksuotą biurų vakansiją. Kodėl ir kaip juda Kiekvienas verslas savo sprendimus skaičiuoja…
Vasaris būsto rinkoje šiek tiek ramesnis, tačiau kainos ir toliau auga
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,8%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 12,5% (2026 metų sausį metinis augimas siekė 12,0%). 2026 metų vasario mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,8%, 1,2%, 0,6%, 0,3% ir 0,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.986 (+25 Eur/m²), 2.126 (+25 Eur/m²), 1.938 Eur (+12 Eur/m²), 1.304 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.268 Eur (+10 Eur/m²). Per metus (2026 metų vasario mėnesį, palyginti su 2025 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 11,8%, Kaune – 16,7%, Klaipėdoje – 10,5%, Šiauliuose – 11,7% ir Panevėžyje – 10,5%. „Po itin aktyvaus šių metų sausio vasaris šalies būsto rinkoje buvo ramesnis. Registrų centro duomenimis, 2026 metų vasario mėnesį Lietuvoje buvo įsigyta beveik 2.700 butų arba 13% mažiau nei šių metų sausį. Taip pat tai yra 6% mažiau nei jų buvo įsigyta tą patį mėnesį 2025 metais. Tai pirmas kartas nuo 2024 metų vidurio, kuomet butų įsigyta mažiau nei prieš metus. Tuo tarpu butų kainų augimo tempas neslopsta. Šių metų vasario mėnesį metinis kainų…
2025 metais Lietuvos investicinių sandorių rinką augino vietinis kapitalas
[caption id="attachment_75289" align="aligncenter" width="1920"] Prekybos centras G9[/caption] Kaip ir buvo prognozuota, 2025 metais investuotojai į pajamas generuojančius komercinės paskirties objektus buvo pastebimai aktyvesni nei 2024 metais. Ir nors stambesnių sandorių per metus buvo sudaryta itin nedaug, tačiau vietiniai investuotojai gausiai pirko mažesnius objektus visoje šalyje ir sugrąžino bendras investicinių sandorių apimtis į 2020 metų lygį, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. „Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metais Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 344 mln. eurų arba 50% daugiau nei 2024 metais. 2025 metų rezultatas iš esmės atitinka pastarųjų dešimties metų metinį vidurkį (357 mln. eurų). „Iš viso per metus Lietuvoje įsigyta virš 40 objektų ir tai yra tikrai gausus skaičius, net ir lyginant su pačiais aktyviausias metais. Todėl nenuostabu, kad 2025 metais buvo fiksuojamas istoriškai vienas mažiausių vidutinis sandorio dydis, kuris nesiekė 8 mln. eurų. Tik keturių įsigytų objektų kaina viršijo 20 mln. eurų ir jie sudarė vieną trečdalį visų investicijų Lietuvoje. Tai tiksliai apibūdina dabartinę situaciją, kuomet investicinių sandorių rinkai iš esmės tenka verstis be stambaus tarptautinio kapitalo“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Investuotojus itin domino tiek nedidelės…
Visos naujienos