2023 metų sausį užfiksuotas nedidelis kainų sumažėjimas Vilniuje ir Panevėžyje
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų sausio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2022 metų gruodžio mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 17,1% (2022 metų gruodį metinis augimas siekė 19,1%).
2023 metų sausio mėnesį butų pardavimo kainos Vilniuje ir Panevėžyje atitinkamai sumažėjo 0,2% ir 0,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 2.540 Eur (-6 Eur/m²) ir 1.057 Eur (-3 Eur/m²). Kaune ir Klaipėdoje sausio mėnesį užfiksuotas 0,2% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.694 Eur (+3 Eur/m²) ir 1.605 Eur (+4 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina išliko 1.073 Eur.
Per metus (2023 metų sausio mėnesį, palyginti su 2022 metų sausio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 19,7%, Kaune – 14,1%, Klaipėdoje – 14,0%, Šiauliuose – 12,2% ir Panevėžyje – 14,0%.
„Tebesitęsiantis būsto rinkos vangumas įšaldė butų pardavimo kainas, tačiau pastaraisiais mėnesiais vis dažniau fiksuojami nedideli kainų sumažėjimai įvairiuose šalies didmiesčiuose. VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų sausio mėnesį Lietuvoje senesnės statybos butų parduota arti 1.600 arba 24% mažiau nei 2022 metų sausio mėnesį. Pastaruosius tris mėnesius antrinėje butų rinkoje fiksuojamas didžiausias metinis aktyvumo smukimas nuo karo Ukrainoje pradžios.
Pastebimai smukęs rinkos aktyvumas ir toliau riboja pardavėjų galimybes didinti parduodamo būsto kainas, o norintys parduoti būstą greičiau, jau turi derintis prie augančio pirkėjų spaudimo dėl mažesnės parduodamo būsto kainos. Tačiau šiuo metu rinkoje nėra gausaus pardavėjų skaičiaus, kurie norėtų būstą parduoti kuo skubiau, todėl pastaruoju metu stebime tik nežymius pardavimo kainų pokyčius. Tuo tarpu naujausi sudaromi sandoriai rodo, kad pirkėjai šiuo metu nenori permokėti už būstą ir dažnu atveju sugeba išsiderėti papildomas nuolaidas.
Bendros kainų pokyčių tendencijos šiuo metu primena 2014 metus, kuomet dėl Krymo aneksijos kilusios geopolitinės įtampos, Lietuvoje gyventojų ir verslo lūkesčiai pastebimai suprastėjo, būsto rinkos aktyvumas sumažėjo, o butų pardavimo kainos 2014 metų antrąjį pusmetį nustojo augusios. Tačiau 2022 metais Rusijos pradėtas karas Ukrainoje padidino geopolitinę įtampą iki seniai regėtų aukštumų ir neigiamai atsiliepia visos pasaulinės ekonominės raidos perspektyvoms. O užsitęsusi karinė ir ekonominė konfrontacija tarp įvairių pasaulio šalių, tiesiogiai atsiliepia ir mūsų šalies nekilnojamojo turto rinkai, kurios stagnacijos laikotarpis gali ir užsitęsti“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2023 m. sausio mėn.
Naujienos
Vasaris būsto rinkoje šiek tiek ramesnis, tačiau kainos ir toliau auga
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,8%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 12,5% (2026 metų sausį metinis augimas siekė 12,0%). 2026 metų vasario mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,8%, 1,2%, 0,6%, 0,3% ir 0,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.986 (+25 Eur/m²), 2.126 (+25 Eur/m²), 1.938 Eur (+12 Eur/m²), 1.304 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.268 Eur (+10 Eur/m²). Per metus (2026 metų vasario mėnesį, palyginti su 2025 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 11,8%, Kaune – 16,7%, Klaipėdoje – 10,5%, Šiauliuose – 11,7% ir Panevėžyje – 10,5%. „Po itin aktyvaus šių metų sausio vasaris šalies būsto rinkoje buvo ramesnis. Registrų centro duomenimis, 2026 metų vasario mėnesį Lietuvoje buvo įsigyta beveik 2.700 butų arba 13% mažiau nei šių metų sausį. Taip pat tai yra 6% mažiau nei jų buvo įsigyta tą patį mėnesį 2025 metais. Tai pirmas kartas nuo 2024 metų vidurio, kuomet butų įsigyta mažiau nei prieš metus. Tuo tarpu butų kainų augimo tempas neslopsta. Šių metų vasario mėnesį metinis kainų…
2025 metais Lietuvos investicinių sandorių rinką augino vietinis kapitalas
[caption id="attachment_75289" align="aligncenter" width="1920"] Prekybos centras G9[/caption] Kaip ir buvo prognozuota, 2025 metais investuotojai į pajamas generuojančius komercinės paskirties objektus buvo pastebimai aktyvesni nei 2024 metais. Ir nors stambesnių sandorių per metus buvo sudaryta itin nedaug, tačiau vietiniai investuotojai gausiai pirko mažesnius objektus visoje šalyje ir sugrąžino bendras investicinių sandorių apimtis į 2020 metų lygį, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. „Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metais Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 344 mln. eurų arba 50% daugiau nei 2024 metais. 2025 metų rezultatas iš esmės atitinka pastarųjų dešimties metų metinį vidurkį (357 mln. eurų). „Iš viso per metus Lietuvoje įsigyta virš 40 objektų ir tai yra tikrai gausus skaičius, net ir lyginant su pačiais aktyviausias metais. Todėl nenuostabu, kad 2025 metais buvo fiksuojamas istoriškai vienas mažiausių vidutinis sandorio dydis, kuris nesiekė 8 mln. eurų. Tik keturių įsigytų objektų kaina viršijo 20 mln. eurų ir jie sudarė vieną trečdalį visų investicijų Lietuvoje. Tai tiksliai apibūdina dabartinę situaciją, kuomet investicinių sandorių rinkai iš esmės tenka verstis be stambaus tarptautinio kapitalo“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Investuotojus itin domino tiek nedidelės…
Dėl ko šiandien verta derėtis nuomojantis biurą?
Ugnė Liaudanskienė, Ober-Haus biurų nuomos projektų vadovė Straipsnis publikuotas verslo naujienų portale Verslo žinios. Didelė naujų biurų ploto pasiūla Vilniuje palaiko stabilias nuomos kainas, tačiau kartu ir skatina aktyvesnes derybas tarp šalių. Visgi, ilgalaikiuose nuomos santykiuose svarbiausia – abipusė interesų pusiausvyra. Tuo labiau, kad praktinę vertę dažnai lemia ne tik kaina, bet ir kiti sutarčių aspektai, tokie kaip lankstumas, terminai ar papildomos sąlygos. Biurų rinkoje jau kurį laiką kalbama, kad šiandien galios svarstyklės tarsi linksta į nuomininko pusę. Pernai A ir B klasės verslo centruose bazinės nuomos kainos paaugo apie 2 proc. Šiuo metu A klasės verslo centruose mėnesio nuomos kaina siekia iki 16–20 Eur/kv. m, naujuose, išskirtiniuose projektuose sudaro ir 21–23 Eur/kv. m, o B klasės verslo centruose vyrauja 10–15 Eur/kv. m nuomos kainos. 2025–2026 m. rinką pasieks dar daugiau kaip 100 tūkst. kv. m naudingo biurų ploto. Nepaisant toliau augančios ekonomikos, biurų nuomos kainų augimą šiuo metu riboja būtent didelė laisvo ploto pasiūla, tebevykstanti nuotolinio-hibridinio darbo transformacija, konservatyvūs verslo lūkesčiai ir geopolitinės priežastys. Atrodytų, nuomininko rinka turėtų būti geras metas persiderėti sąlygas dėl esamo biuro arba paieškoti naujų patalpų. Tačiau praktika rodo, kad biurų rinka yra cikliška, o turto valdytojai tikrai atsimins tiek perdėtą nuomininko spaudimą, tiek ir…