2023 ir 2024 metais pirkėjams palankesnis būsto kainų ir atlyginimo santykis
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų vasario mėnesio reikšmė paaugo 0,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,2% (2024 metų sausį metinis augimas siekė 2,1%).
2024 metų vasario mėnesį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,3%, 0,3% ir 0,1%, vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.589 (+8 Eur/m²), 1.751 (+6 Eur/m²) ir 1.651 Eur (+1 Eur/m²). Tuo tarpu Šiauliuose vasario mėnesį užfiksuotas 0,2% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.095 Eur (-3 Eur/m²). Panevėžyje butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina išliko 1.075 Eur.
Per metus (2024 metų vasario mėnesį, palyginti su 2023 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 1,8%, Kaune – 3,2%, Klaipėdoje – 3,0%, Šiauliuose – 1,7% ir Panevėžyje – 1,8%.
„Nors šalies būsto rinką sukaustęs šaltukas dar niekur nesitraukia, tačiau vienas būsto pirkėjams svarbus rodiklis jau rodo teigiamus pokyčius. 2023 metais būsto rinka didele dalimi buvo vėsinama itin aukštų paskolų palūkanų normų, kurios mažino būsto pirkėjų galimybes įsigyti būstą skolintomis lėšomis. Tačiau žvelgiant į būsto kainų ir atlyginimo santykį, 2023 metais šis rodiklis po dvejų metų pertraukos būsto pirkėjams pradėjo gerėti. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 metais vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis penkiuose didžiausiuose šalies miestuose augo 10,5–11,6%, o vidutinis metinis butų pardavimo kainų augimas šiuose didmiesčiuose, „Ober-Haus“ duomenimis, siekė 6,2–9,1%. Spartesnis atlyginimų augimas lėmė pagaliau šiek tiek pagerėjusį įperkamumo rodiklį visuose šalies didmiesčiuose.
2023 metais statistinis vilnietis už savo vidutinį grynąjį (neto) metinį darbo užmokestį galėjo įsigyti 6,7 kv. m vidutinės klasės bute Vilniuje (2022 metais – 6,6 kv. m). Kaune šis rodiklis sudarė 9,0 kv. m (2022 metais – 8,8 kv. m), Klaipėdoje – 9,3 kv. m (2022 metais – 8,9 kv. m), Šiauliuose – 12,3 kv. m (2022 metais – 11,8 kv. m) ir Panevėžyje – 12,9 kv. m (2022 metais – 12,3 kv. m). Tad 2023 metais didmiesčio gyventojas jau galėjo įsigyti 0,1–0,6 kv. m daugiau nei 2022 metais.
Žvelgiant į būsto pardavimo kainų dinamiką 2023 metais ir 2024 metų pradžioje, matome, kad mėnesinis kainų augimas išlieka labai nežymus, todėl metinis kainų pokytis nukrito iki 2% lygio. Jeigu 2024 metais nepamatysime spartesnio būsto rinkos atsigavimo, šiemet realu tikėtis apie 2–3% sieksiančio vidutinio metinio butų pardavimo kainų augimo.
Tuo metu ekonomistai prognozuoja, kad 2024 metais šalyje turėtų būti fiksuojamas spartus atlyginimų augimas, kuris galėtų siekti net 8–10%. Vadinasi, jei 2024 metais darbo užmokestis augtų kelis kartus sparčiau nei butų kainos, fiksuotume pastebimai spartesnį įperkamumo rodiklio gerėjimą nei pernai. Tuomet Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gyventojai už savo atlyginimą galėtų įsigyti tiek pat būsto kaip ir 2020 metais, kuomet butų kainų ir atlyginimo santykis jiems buvo pats palankiausias. Tuo tarpu Vilniuje įperkamumo rodiklis, tikėtina, atsistatinės lėčiau, kadangi 2021–2023 metais sostinėje butų kainos augo sparčiau nei kituose šalies didmiesčiuose. Būsto kainų augimą Vilniuje lemia ne tik ilgametės vidinės migracijos veiksnys, bet ir nuo 2022 metų fiksuojamas itin gausus atvykusių žmonių iš kitų šalių skaičius. Tad pastaraisiais metais išaugęs gyventojų skaičius sostinėje reiškia išliekantį didelį būsto poreikį, kuris gali neleisti būsto įperkamumo rodikliui taip sparčiai gerėti, kaip kituose šalies didmiesčiuose“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2024 m. vasario mėn.
Naujienos
Visos naujienos
Kaip parengti ir ko nepamiršti sudarant būsto nuomos sutartį?
Būsto (buto ar namo su sklypu) nuomos sutartis – tai dviejų šalių sandoris, kuomet viena šalis perduoda kitai šaliai valdyti ir naudoti nekilnojamojo turto objektą už sąlyginai nedidelį (paprastai apie pusę procento objekto vertės) mokestį per mėnesį. Be abejo, abiem sandorio šalims būtina tokį susitarimą užfiksuoti ir aprašyti. Tam naudojama nuomos sutartis. Vis dar pasitaiko atvejų, kai šalys vengdamos mokesčių valstybei ar dėl klaidingų įsitikinimų nesudaro nuomos sutarties, tačiau nuoma vyksta. Toks modelis pavojingas abiem šalims – tiek nuomotojui dėl galimos žalos, nuompinigių nemokėjimo, tiek ir nuomininkui, netikėtai nutraukus nuomą, pasikeitus planams ar pan. Sutartys turi būti sudaromos raštiškai. Vis dar pasitaiko atvejų, kuomet nuomos sutartis sudaroma žodiškai. Taip gali būti, tačiau rašytinė nuomos sutartis padės išvengti ginčų. Be to, teisės aktų tvarka ilgesnė nei 1 metų nuomos sutartis privalo būti rašytinė. Nuomos sutarties šablonų galima rasti internete. Sutartis privalo būti sudaryta valstybine kalba. Tačiau esant poreikiui, pavyzdžiui, nuomojant butą užsieniečiui, sutartis gali būti sudaroma ir kitomis kalbomis. Tokiu atveju patartume naudotis teisininkų ar NT agentūrų, kurios parengs teisingą sutarties vertimą, pagalba. Nuomos sutartis gali būti sudaryta ir patvirtinta notaro arba sudaroma be notaro (didžioji dalis nuomos sutarčių netvirtinamos notaro). Taip pat šios sutartys gali būti užregistruotos Registrų centre. Paprastai…
Populiariausių butų pardavimo kainų skirtumas didmiesčiuose – iki dviejų kartų
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų lapkričio mėnesio reikšmė paaugo 0,3%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,6% (2024 metų spalį metinis augimas siekė 3,4%). 2024 metų lapkričio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,4%, 0,1% ir 0,2%,o vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 2.632 Eur (+10 Eur/m²), 1.807 Eur (+2 Eur/m²) ir 1.717 Eur (+4 Eur/m²). Tuo tarpu Šiauliuose ir Panevėžyje užfiksuotas 0,1% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.140 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.119 Eur (-1 Eur/m²). Per metus (2024 metų lapkričio mėnesį, palyginti su 2023 metų lapkričio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 2,6%, Kaune – 4,7%, Klaipėdoje – 5,5%, Šiauliuose – 3,1% ir Panevėžyje – 4,3%. „Butų kainų lygiui palengva ir panašiu tempu kopiant aukštyn visuose šalies didmiesčiuose, matome, kad ilgesniame laikotarpyje kainų skirtumas tarp didmiesčių iš esmės nekinta. Tipinio būsto kainos tarp šalies sostinės ir likusių didmiesčių gali skirtis iki dviejų kartų. Pavyzdžiui, 2024 metų lapkričio mėnesį pirkėjai už senos statybos dviejų kambarių butą populiariausiuose Vilniaus mikrorajonuose vidutiniškai mokėjo 103.000 eurų. Pirkėjų už…
Kaip parengti ir ko nepamiršti sudarant preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį?
Įprastuose būsto pardavimo sandoriuose egzistuoja du nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo etapai: kuomet pasirašoma preliminarioji sutartis ir vėliau pagrindinė (notarinė). Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę (notarinę) – sutartį. Preliminariosios sutarties pagrindu turtas nėra perleidžiamas ir tai dar nėra pirkimo-pardavimo sandoris – tačiau šia sutartimi šalys susitaria sudaryti pagrindinę sutartį ateityje. Kodėl apžiūrėjus turtą nebūtinai iškart pasirašoma notarinė sutartis, o dar patartina sudaryti ir preliminariąją? Preliminariąja sutartimi pirkėjas ir pardavėjas gali operatyviai fiksuoti savo įsipareigojimus ir susitarimo sąlygas, tai svarbu tam, kad viena iš šalių nepersigalvotų iki tol, kol yra ruošiama notarinė sutartis, gaunami įvairūs leidimai, sutikimai ir kt. dokumentai būtini notarinei sutarčiai sudaryti. Taip pat preliminarioji sutartis yra ypatingai svarbi norint įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuris dar nėra baigtas statyti arba išsirinkus pirkti turtą, kurio finansavimui bus imama paskola. Kai objektas pilnai baigiamas statyti ar kai pirkėjas turi banko kredito sutartį, pasirašoma notarinė sutartis. Įsigyjant būstą, ypač be specialisto pagalbos, labai svarbu teisingai ir atidžiai sudaryti preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį bei nepamiršti esminių aspektų. Dalinamės „Ober-Haus“ parengta atmintine, ko nepamiršti ir ką būtina įtraukti į preliminariąją sutartį. 1. Visoms sutartims ypatingai svarbus tikslumas. Todėl sudarant sutartį būtinai nurodykite jos sudarymo…
Visos naujienos