Tarptautinis verslo ir finansų leidinys „Euromoney“ paskelbė „Ober-Haus“ 2022 metų geriausia nekilnojamojo turto (NT) bendrove Lietuvoje. Kasmetiniuose „Euromoney“ apdovanojimuose „Ober-Haus“ užėmė pirmą vietą visose kategorijose – geriausia tarpininkavimo (angl. Agency-Letting/sales), geriausia turto vertinimo (angl. Property Valuation) bei geriausia NT tyrimų ir analitikos (angl. Research) kompanija Lietuvoje – ir yra išrinkta geriausia NT paslaugų bendrove (angl. Overall) Lietuvoje.

„Džiaugiuosi, kad jau daugelį metų išlaikome aukščiausios paslaugų kokybės įvertinimą. Dar kartą įsitikinome, kad aukštos profesinės kompetencijos, patirties ir sąžiningumo vertybėmis paremtas darbas iš tikro yra tvirtas stabilaus ir konkurencingo verslo pagrindas. Kaip ir iki šiol, toliau orientuosimės į teikiamų paslaugų kokybę, klientų poreikių atliepimą ir lyderiaujančios komandos būrimą“, – sako Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ generalinis direktorius.

Praėjusiais metais „Ober-Haus“ apyvarta Lietuvoje augo daugiau nei trečdaliu – iki 5, 63 mln. eurų (be PVM), įmonė suteikė beveik 14.000 nekilnojamojo turto paslaugų: įvykdė daugiau nei 1300 tarpininkavimo sandorių, atliko rekordinį vertinimų skaičių per visą įmonės veiklos laikotarpį – parengta daugiau nei 12.400 turto ir verslo vertinimo ataskaitų, vertinimo ekspertizių ir konsultacijų klientams.

Aštuonioliktą kartą rengiamuose „Euromoney“ apdovanojimuose NT bendrovės buvo vertinamos apklausus Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos dalyvius (NT ekspertus, plėtotojus, statybos įmonių ir finansų institucijų atstovus, investuotojus ir kt.) bei vertinamos įmonės teikiamų paslaugų, valdomo turtos, įmonės augimoir kt. rodikliai. Aukščiausius „Euromoney“ įvertinimus įvairiose kategorijose „Ober-Haus“ pelno aštuntus metus iš eilės, o geriausia NT bendrove Lietuvoje yra išrenkama jau penktą kartą.

„Ober-Haus“ Lietuvoje veikia nuo 1998 metų ir yra viena stambiausių nekilnojamojo turto paslaugų teikėjų Lietuvoje ir Baltijos regione, priklausanti didžiausiai Suomijos tarpininkavimo ir NT konsultacijų paslaugų bendrovei „Kiinteistömaailma“. Įmonė teikia tarpininkavimo perkant, parduodant bei nuomojant komercinį ir gyvenamąjį turtą, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei verslo vertinimo, konsultavimo bei rinkos tyrimų paslaugas. „Ober-Haus“ turi 20 savo atstovybių didžiausiuose Lietuvos, Latvijos ir Estijos miestuose, kuriuose dirba daugiau nei 240 darbuotojų.

Startavo kasmetinis jau penktą kartą vykstantis „Ober-Haus“ foto konkursas! Šių metų konkurso tema – kontrastai architektūroje. Kviečiame ieškoti, atrasti ir fiksuoti gražiausius kadrus bei dalyvauti konkurse! Konkursui pateiktos nuotraukos gali būti darytos tik Lietuvoje. Nuotraukos skelbiamos konkurso svetainėje www.OHfoto.lt.

Nuotraukas vertins „Facebook“ lankytojai, profesionalūs fotografai ir „Ober-Haus“ komanda – trys daugiausiai balsų surinkusių nuotraukų autoriai bus apdovanoti piniginiais prizais:

Plačiau apie konkursą www.OHfoto.lt

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 2,2% (2022 metų liepą buvo fiksuojamas 2,6% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 22,0% (2022 metų liepą metinis augimas siekė 22,3%).

2022 metų rugpjūčio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 2,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.445 Eur (+64 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje rugpjūčio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,5%, 1,8%, 0,5% ir 1,1% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.639 Eur (+24 Eur/m²), 1.555 Eur (+28 Eur/m²), 1.046 Eur (+6 Eur/m²) ir 1.037 Eur (+12 Eur/m²).

Per metus (2022 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2021 metų rugpjūčio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 25,4%, Kaune – 19,4%, Klaipėdoje – 16,6%, Šiauliuose – 16,2% ir Panevėžyje – 16,9%.

„Nepaisant prastėjančių gyventojų ir verslo vertinimų dėl tolimesnės bendros šalies ekonominės situacijos, naujausi būsto rinkos duomenys dar nerodo kokių nors pastebimai neigiamų nuotaikų būsto rinkoje. Nors didmiesčių pirminėje butų rinkoje naujų susitarimų dėl įsigijimo skaičius smuktelėjo į pastarųjų dviejų metų žemumas, tačiau įregistruotų sandorių skaičius išlieka pakankamai aukštas. VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų rugpjūtį Lietuvoje įsigyta beveik 2.900 butų ir tai yra 5% mažiau nei 2021 metų rugpjūtį, tačiau tiek pat kiek jų buvo įsigyta tą patį 2020 metų mėnesį.

Žinoma, oficialiai statistikai reikšmingos įtakos turi ir nekilnojamojo turto rinkos inertiškumas. Visų pirma tai, kad pastaraisiais mėnesiais įregistruojamas pakankamai gausus naujos statybos butų sandorių skaičius, dėl kurių įsigijimo buvo susitarta gerokai anksčiau, pavyzdžiui, dar 2020-2021 metais. Net ir antrinėje rinkoje nuo pirkėjo sprendimo įsigyti konkretų būstą iki galutinio sandorio įregistravimo gali praeiti iki 1-2 mėnesių. Todėl pastaraisiais mėnesiais ir toliau yra fiksuojamas pastebimai reikšmingas butų pardavimo kainų augimas, net ir lėtėjančios ir mažiau optimistiškos rinkos aplinkoje. Šiuo metu situaciją būsto rinkoje galima įvardinti kaip esančią pusiausvyros stadijoje, kur pirkėjas ir pardavėjas yra labai panašiose derybinėse pozicijose. Antrinėje būsto rinkoje pardavėjas dar jaučiasi pakankamai tvirtai, nors jau ne visi pirkėjai linkę mokėti jų lūkesčių neatitinkančios kainos. Derybinės būsto pardavėjų pozicijos gali reikšmingai susilpnėti tik tuomet, jei bendras būsto rinkos aktyvumas smuks didesniu tempu nei stebėjome iki šiol. Tuomet greičiau norintys parduoti būstą pardavėjai jau turėtų konkuruoti rinkoje žemesne kaina nei iki šiol. Žvelgiant į šalies ūkio raidos perspektyvas artimiausiu metu, atrodo, kad būsto pardavėjams bus vis sudėtingiau įtikinti pirkėjus mokėti rekordines aukštumas šturmuojančias būsto kainas“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.4

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2022 m. rugpjūčio mėn.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 2,6% (2022 metų birželį buvo fiksuojamas 2,9% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 22,3% (2022 metų birželį metinis augimas siekė 21,2%).

2022 metų liepos mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 3,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.381 Eur (+73 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje liepos mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,8%, 2,1%, 1,0% ir 1,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.615 Eur (+28 Eur/m²), 1.527 Eur (+32 Eur/m²), 1.040 Eur (+10 Eur/m²) ir 1.025 Eur (+13 Eur/m²).

Per metus (2022 metų liepos mėnesį, palyginti su 2021 metų liepos mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 25,2%, Kaune – 20,9%, Klaipėdoje – 16,7%, Šiauliuose – 17,5% ir Panevėžyje – 17,2%.

„Naujausi duomenys rodo, kad būsto rinkos aktyvumas šalyje ir toliau išlieka pastebimai žemesnis nei praėjusiais metais, tačiau bendras susidomėjimas būstu yra vis dar yra aukštame lygyje. Ypač tai matoma iš kylančių būsto kainų, kurios rodo besilaikančias tvirtas būsto pardavėjų pozicijas tiek pirminėje, tiek ir antrinėje rinkoje. Tačiau metų eigoje galime sulaukti daugiau pesimistiškų nuotaikų šalies būsto rinkoje, kadangi jau šiuo metu tiek šalies verslas, tiek gyventojai susiduria su įvairiais ekonominiais iššūkiais. Tą signalizuoja ir palaipsniui prastėjančios gyventojų nuotaikos.

VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų liepą Lietuvoje įsigyta beveik 3.000 butų arba 17% mažiau nei 2021 metų liepą. Įvertinus tai, kad 2021 metais šalies būsto rinka pasižymėjo rekordiniu rinkos aktyvumu, dabartinis rinkos aktyvumas vis dar išlieka aukštas. T. y. jis sugrįžo į 2019-2020 metų lygį (lyginant su tų metų liepos mėnesiu). Tuo tarpu Statistikos departamento duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2022 metų liepą smuko 1 procentiniu punktu iki minus 12 ir tai yra žemiausias rodiklis nuo 2020 metų balandžio mėnesio (pirmosios koronaviruso pandemijos bangos).

Akivaizdu, kad dabartinių geopolitinių ir ekonominių iššūkių aplinkoje, gyventojai vis pesimistiškiau vertina tiek savo finansinės padėties, tiek šalies ūkio raidos perspektyvas. O išliekant rekordiškai aukštoms būsto įsigijimo, įrengimo ar jo išlaikymo kainoms, dalies žmonių galimybės būstą įsigyti bei jį išlaikyti prastėja. Ypač tai aktualu naujos statybos butų segmente, kuriame kainos pastaruoju metu augo sparčiau nei senesnės statybos.  Todėl tikėtina, kad metų pabaigoje bendras rinkos aktyvumas gali dar labiau susitraukti, o erdvės būsto kainų augimui bus vis mažiau“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2022 m. liepos mėn.

Visų gyventojų laukia įrengtos medinės terasos, išlygintas sklypas, pasėta veja, parkavimo vietose ir ties įėjimu į namą paklotos trinkelės, įrengta trinkelių nuogrinda aplink namą bei lietaus surinkimo nuo stogo sistema.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų birželio mėnesio reikšmė išaugo 2,9% (2022 metų gegužę buvo fiksuojamas 1,7% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 21,2% (2022 metų gegužę metinis augimas siekė 20,1%).

2022 metų birželio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 3,5% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.308 Eur (+79 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje birželio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,8%, 2,4%, 1,2% ir 2,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.587 Eur (+28 Eur/m²), 1.495 Eur (+35 Eur/m²), 1.030 Eur (+12 Eur/m²) ir 1.012 Eur (+23 Eur/m²).

Per metus (2022 metų birželio mėnesį, palyginti su 2021 metų birželio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 23,4%, Kaune – 20,8%, Klaipėdoje – 16,0%, Šiauliuose – 17,7% ir Panevėžyje – 17,5%.

„Šių metų birželio mėnesį Lietuvoje buvo fiksuojamos pakankamai solidžios butų pardavimų apimtys. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, iš viso Lietuvoje butų buvo parduota 7% daugiau butų nei šių metų gegužės mėnesį. Šių metų birželis tapo antruoju pagal rezultatyvumą mėnesiu šiais metais ir įsigytų butų skaičiaus augimas fiksuotas visuose šalies didmiesčiuose. O palyginus šių metų birželio mėnesį su tuo pačiu mėnesiu pernai, visgi šiemet butų įsigyta 12% mažiau. Tačiau įvertinus bendrą geopolitinę ir ekonominę situaciją bei rekordines būsto įsigijimo apimtis praėjusiais metais, galima sakyti, kad bendras butų įsigijimų skaičius išlieka tikrai solidus.

Butų pardavimo kainų augimas šalies didmiesčiuose pastaraisiais mėnesiais taip pat išlieka pakankamai solidus, tačiau metinis augimo tempas jau stabilizavosi ir pastaraisiais mėnesiais iš esmės nesikeičia. Nepaisant mažėjančio optimizmo dėl šalies ekonominių perspektyvų  artimiausiu metu bei veiksnių, kurie gali neigiamai atsiliepti ir visai nekilnojamojo turto rinkai (pvz., mažėjančios realiosios gyventojų pajamos itin aukštos infliacijos aplinkoje, augančios palūkanų normos ar net auganti recesijos tikimybė), būsto pardavėjų lūkesčiai dar išsilaiko aukštumose.

Pakankamai aukštas bendras būsto rinkos aktyvumas šalyje dar leidžia būsto pardavėjams parduoti būstą brangiau ne tik didžiausiuose šalies miestuose, bet ir mažesniuose šalies miestuose. Pavyzdžiui, šių metų gegužės-birželio mėnesį vidutinė buto kvadratinio metro pardavimo kaina Šiauliuose ir Panevėžyje viršijo 1.000 eurų. Analizuojant naujausius įregistruotus butų pirkimo-pardavimo sandorius šiuose miestuose, už geros kokybės ir vertingiausiose miesto vietose esančius butus pirkėjai jau moka ir 1.400-1.600 Eur/kv. m, o pačių brangiausių parduotų butų kvadratinio metro kaina gali siekti ir 2.000 eurų. Patys brangiausi butai parduodami Šiaulių ar Panevėžio centrinėje miesto dalyje esančiuose naujos statybos ar rekonstruotuose pastatuose. Panašios tendencijos stebimos ir likusiuose šalies regionuose, kur geros būklės butų pardavimo kainos pasiekė rekordines aukštumas. Ypač stebimas didelis pardavimo kainų skirtumas tarp prastesnės būklės butų senos statybos daugiabučiuose ir naujai suremontuotų butų renovuotuose daugiabučiuose. Itin aukštos pastatų modernizavimo ir būsto įrengimo kainos kokybiško būsto pardavimo kainas kilstelėjo į rekordines aukštumas beveik visoje šalyje“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2022 m. birželio mėn.

Vilniaus mieste, netoli Lentvario, įpusėjo naujo gyvenamųjų namų projekto „Meduvio alėjos“ statybos darbai. Vieno aukšto, 80m2, A++ energetinės klasės mūriniai namai suprojektuoti 2-4 asmenų šeimai, vertinančiai patogumą ir ekonomiškumą. Numatoma, kad „Meduvio alėjos“ statybų darbai bus baigti 2022 metų 4 ketvirtį.

Kvartalas nuo Vilniaus miesto centro ir Trakų miesto nutolęs vos 15 min. atstumu ir suprojektuotas laikantis vientisos architektūrinės koncepcijos, bei minimalistinio pačių namų dizaino. Statant namus daug dėmesio skiriama jų kokybei, šiluminio sandarumo ir efektyvių vėdinimo sprendimų užtikrinimui, leidžiančių maksimaliai sumažinti sunaudojamos energijos kiekius.

„Nors projektas nedidelis, „Meduvio alėjoje“ telkiama atsakinga, vieninga bei jaunatviška bendruomenė, vertinanti ne tik patogų susisiekimą su miesto centru, bet ir gamtos ramybę bei privatų gyvenimą. Gyvenvietė puikiai tiks šeimoms ar žmonėms, nesižavintiems miesto triukšmu.“ – pastebi Jolanta Iselionienė, „Ober-Haus“ projektų pardavimų koordinatorė.

Projekte įgyvendinami į gyvenimo komfortą orientuoti ir pirkėjų itin vertinami sprendimai: itin apgalvotas vidaus išplanavimas, dideli, grindis siekiantys langai, šildomos grindys ir kt. Skirtingai nuo daugelio kitų, šiame projekte bus pilnai išplėtota bendra kvartalo teritorija: pilnai aptverta, įrengti šaligatviai, lietaus nuotekų sistema, įrengiamas gatvės apšvietimas. Statybų metu naudojamos patikimos medžiagos garantuos projekto ilgaamžiškumą ir tvarumą, suteikiantį pastatui ilgalaikę vertę, o jame gyvenantiems žmonėms – komfortą.

„Mažaaukštės statybos namų kainos pietinėje Vilniaus dalyje yra gerokai mažesnės, tačiau čia yra gerai išplėtota asmeninio ir viešojo transporto infrastruktūra, šalia yra prekybos centrai, vaikų darželiai ir kiti svarbiausi socialinės traukos taškai. Būtent lemia sparčią individualių namų plėtrą šioje miesto vietoje, kurią, neabejotinai, stebėsime ir ateityje.“, – teigia J. Iselionienė.

Projekto plėtotojas – „Swedhaus“, rinkodara ir pardavimas – UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas.

Plačiau apie projektą: www.meduvioaleja.lt

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų gegužės mėnesio reikšmė išaugo 1,7% (2022 metų balandį buvo fiksuojamas 1,6% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 20,1% (2022 metų balandį metinis augimas siekė 21,4%).

2022 metų gegužės mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 1,5% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.229 Eur (+34 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gegužės mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,9%, 1,0%, 3,8% ir 3,6% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.559 Eur (+29 Eur/m²), 1.460 Eur (+14 Eur/m²), 1.018 Eur (+37 Eur/m²) ir 989 Eur (+35 Eur/m²).

Per metus (2022 metų gegužės mėnesį, palyginti su 2021 metų gegužės mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 21,7%, Kaune – 21,3%, Klaipėdoje – 15,0%, Šiauliuose – 18,6% ir Panevėžyje – 16,2%.

Nepaisant neapibrėžtumų pasaulio geopolitinėje ir šalies ekonominėje situacijoje, butų kainų augimas Lietuvos didmiesčiuose šių metų balandžio ir gegužės mėnesiais vyko vis dar aukštu tempu (atitinkamai 1,6% ir 1,7% dydžio mėnesinis augimas). Pažymėtina, kad toks gan spartus kainų augimas vyko akivaizdaus butų pirkimo pardavimo sandorių mažėjimo fone. Tarkime, sostinėje Vilniuje 2022 m. gegužės mėnesį butų buvo parduoda 12% mažiau nei balandį ir net 39% proc. mažiau nei praeitų metų gegužę. Kaune ir Klaipėdoje sandorių pokyčiai lyginant su praėjusiu mėnesiu yra santūresni. Klaipėdoje sandorių skaičius per mėnesį sumažėjo 2%, o Kaune 1% net išaugo. Tačiau šių miestų gegužės sandorių statistika palyginant su praeitų metų geguže irgi akivaizdžiai sumažėjusi. Kaune fiksuojamas 27% sumažėjimas, o Klaipėdoje – 21% sandorių skaičiaus kritimas. Tiesa, reikia nepamiršti, kad būtent praeitų metų gegužę buvo fiksuojami rekordiniai sandorių kiekiai, todėl šiemetinis sumažėjimas atrodo gan įspūdingai lyginant tik su praeitais metais, tačiau neiškrenta iš ankstesnių metų konteksto.

Taigi, būsto rinka šiuo metu yra įžengusi į tam tikros turbulencijos zoną, kai netgi mažėjant sandorių kiekiui, vis tiek vyksta pastebimas kainų augimas. Šio reiškinio paaiškinimas yra tas, kad nors paklausa būstui yra sumažėjusi, tačiau būsto pasiūlos sumažėjimas yra dar ryškesnis. Dėl išaugusių statybos medžiagų kainų, darbo jėgos trūkumo, trūkinėjančių tiekimo grandinių, nemažai plėtotojų panašiai kaip pandeminiais 2020-ais metais stabdo naujų projektų įgyvendinimą, kai tuo tarpu jau pastatytuose arba baigiamuose statyti daugiabučių namų projektuose butų pasirinkimas istoriškai yra itin mažas. Kai kurie plėtotojai pristabdo ir pačius pardavimus, todėl paklausos ir pasiūlos disbalansas butų rinkoje išlieka ir netgi gali augti. Pavyzdžiui, jei į būsto rinką žengtų stambusis kapitalas, siekiantis įsigyti didesniu kiekius butų nuomai.

Todėl panašu, kad artimiausiais mėnesiais situacija rinkoje nesikeis net augsiančių paskolų palūkanų, planuojamo visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio ir geopolitinių grėsmių fone. Tačiau reikia pažymėti, kad kadangi esamas kainų didėjimas yra nulemtas ne dėl sveikai augančios paklausos, bet dėl itin skurdžios būsto pasiūlos, toks kainų augimas jau yra mažiau tvarus ir gali būti tam tikru stabdžiu naujam būsto paklausos augimui tolesnėje ateityje.

Atsigavusios po koronaviruso pandemijos šoko, 2021 metais Baltijos šalių ekonomikos žengė spartaus augimo keliu. Jeigu praėjusiais metais Latvijos ir Lietuvos ekonomikos augo po 4,8%, tai Estijos ekonomikos augimas siekė net 8,3%. Gerėjantys gyventojų lūkesčiai, augantis vartojimas bei išliekančios patrauklios finansavimo sąlygos, daugeliui sektorių suteikė daugiau optimizmo ir tuo pačiu papildomo stimulo nekilnojamojo turto rinkos augimui tiek Baltijos šalių sostinėse, tiek ir likusiuose šių šalių regionuose.

Situaciją nekilnojamojo turto rinkoje 2021 metais itin gerai iliustruoja pinigų sumos, kurios buvo išleistos būstui įsigyti. Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje bendras pinigų srautas per metus  atitinkamai išaugo net 41%, 38% ir 35% ir tuo pačiu Lietuvoje bei Estijoje būstui įsigyti išleistų pinigų suma pasiekė visų laikų aukštumas. „Žinoma, prie šio augimo prisidėjo ne tik aukštas būsto rinkos aktyvumas, bet ir sparčiai augančios būsto kainos. Lietuvos sostinėje 2021 metais buvo užfiksuotas daugiau nei 23% butų pardavimo kainų augimas, kuris yra didžiausias nuo pat 2007 metų. Taline taip pat užfiksuotas itin solidus 15% butų kainų augimas, kuris leido šiam miestui išlaikyti lyderio poziciją, jei lyginti vidutines butų pardavimo kainas. Rygoje praėjusiais metais būsto rinkoje optimizmo buvo šiek tiek mažiau nei Vilniuje ar Taline, tačiau ir šiame mieste visuose segmentuose buvo fiksuojamas spartus kainų augimas ir per praėjusius metus jos vidutiniškai ūgtelėjo 11%. Ryga ir toliau išlieka statistiškai pigiausia Baltijos šalių sostine, o atsižvelgiant į tai, kad 2021 metais Vilniuje ir Taline butų pardavimo kainų augimas buvo didesnis, tai atotrūkis tarp šių miestų dar labiau išaugo“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims..

Tačiau būtent Latvijos sostinė turi didžiausią būsto rinkos plėtros potencialą, kurį gali padėti realizuoti jau faktiškai vykstančios investicijos į biurų segmentą.  Ir nors šiame mieste 2021 metais šiuolaikiškų naujų biurų buvo pasiūlyta tik viename projekte („The Icon“ – rekonstruotas senos statybos administracinis pastatas centrinėje miesto dalyje), tačiau šiuo metu vykstančios naujų biurų projektų statybos suteikia gerokai daugiau optimizmo. Planuojama, kad 2022-2023 metais šiame mieste turėtų būti įgyvendintas reikšmingas naujų biurų projektų skaičius, kuriuose rinkai bus pasiūlytas virš 130,000 kv. m biurų ploto. „Toks pasiūlos šuolis atvers realias galimybes tiek vietinių, tiek užsienietiškų įmonių plėtrai šiame mieste. O naujos ir gerai apmokamos darbo vietos turėtų suteikti papildomo stimulo ir būsto segmentui. Kad Rygos nekilnojamojo turto rinkos potencialas yra neišnaudotas ir domina investuotojus, rodo į šio didžiausio Baltijos šalių miesto rinką žengiantis lietuvių valdomas kapitalas. Būtent biurų ir būsto rinkos sinergiją eilę metų stebime Vilniuje ir Taline, kuriuose biurų segmento plėtros apimtys daugiau nei įspūdingos ir pritraukia vis daugiau užsienio kapitalo įmonių ir tuo pačiu prisideda prie šių miestų gyventojų skaičiaus augimo. Vien per 2022 metus Talino ir Vilniaus rinkos pasipildys po 80,000-90,000 kv. m naujo biurų ploto“, – sako R. Reginis

2021 metais industrinių patalpų sektorius Baltijos šalyse turėjo visas sąlygas sparčiam augimui. Galėjome stebėti kaip buvo įgyvendinami įvairūs gamybinės paskirties projektai, logistikos centrai, „stock-office“ tipo projektai, ne tik Baltijos šalių sostinių regionuose, bet ir kituose didesniuose miestuose bei jų apylinkėse (Kaune, Klaipėdoje, Liepojoje ir kt.). „Augantis vartojimas ir besiplečianti elektroninė prekyba suteikė stimulo ne tik didesnių logistikos projektų statyboms, bet ir smulkesnių multifunkcinės paskirties projektų, orientuotų arčiau galutinio produkcijos vartotojo, plėtrai. Sandėliavimo patalpų paklausą gerai iliustruoja ir itin žemas laisvų patalpų lygis, kuris Baltijos šalių sostinėse 2021 metų pabaigoje sudarė nuo 1,5% iki 4,0%. Tačiau spartesnei sandėliavimo paskirties objektų plėtrai koją kiša vangus nuomos kainų augimas, kuris pastaruoju metu sparčiai atsilieka nuo statybos kaštų augimo“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

Kad 2021 metai buvo itin aktyvūs Baltijos šalių komercinio nekilnojamojo turto rinkoje, rodo ir bendros investicijų apimtys į tokio turto įsigijimą. Pavyzdžiui, per 2021 metus Lietuvoje buvo įsigyta modernaus komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos) už 413 mln. eurų. Už 2021 metais įsigytą turtą sumokėta beveik 19% daugiau nei 2020 metais ir tai yra antras rezultatyviausias metinis rezultatas per visą šalies istoriją. O jeigu vertinti ne pagal bendrą investicijų sumą, o pagal įsigytų objektų ir skirtingų investuotojų skaičių, tai 2021 metai šiuolaikiško ir pajamas generuojančio komercinio nekilnojamojo turto rinkoje istoriškai buvo patys aktyviausi. 2021 metais investicijų apimtimis išsiskyrė Latvija, kurios sostinėje buvo sudaryti iš ties įspūdingi sandoriai: „ALFA“ prekybos centro, „Jauna Teika“ biurų komplekso ar „Dreilini“ logistikos komplekso įsigijimas. 2021 metais investuotojus domino įvairiausio komercinio nekilnojamojo turto įsigijimas Baltijos šalyse: nuo mažesnių iki stambių objektų ne tik sostinėse, bet ir kituose šalių regionuose.

Šių metų pradžioje 2022 metams gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos atrodė pakankamai geros. Nors 2020 metais smogusi pandemija tikrai sukėlė nemažai iššūkių beveik visiems nekilnojamojo turto sektoriams, tačiau 2021 metais rinkos dalyvių nuotaikos iš esmės buvo optimistinės.

„Net tie sektoriai, kurie labiausiai nukentėjo nuo pandemijos (dalis prekybinių patalpų, pramogų erdvių ar į užsienio turistus orientuoti viešbučiai šalies didmiesčiuose), 2021 metais jau galėjo jaustis šiek tiek tvirčiau ir planuoti spartesnį atsigavimą 2022 metais. Tuo tarpu likę nekilnojamojo turto sektoriai 2021 metais išgyveno net per daug gerus laikus, kuomet būsto, komercinės paskirties nekilnojamojo turto ar žemės sklypų paklausai staiga šokus aukštyn, susidarė pasiūlos trūkumas ir pardavimo kainos šoktelėjo į visų laikų aukštumas

O kaip atrodo išbalansuota ir ne itin tvariai auganti rinka, praėjusiais metais parodė visa Lietuvos būsto nekilnojamojo turto rinka: nuo šalies didmiesčių iki kurortinių regionų. Bet kokiu atveju, beveik visi fundamentalūs nekilnojamojo rinką skatinantys veiksniai žadėjo veikti ir 2022 metais bei leido tikėtis dar geresnių rezultatų“, – sako „Ober-Haus“ atstovas.

Tačiau 2022 metų vasario mėnesį Rusijai užpuolus Ukrainą, prasidėjo karas, kuris, galima sakyti, sukėlė globalią geopolitinę ir ekonominę krizę. Tebevykstantis karas kelia didelę grėsmę pasaulio ekonomikos raidai ir Baltijos šalys yra tiesiogiai veikiamos šių įvykių. Jeigu 2021 metais didžiausiu iššūkiu nekilnojamojo turto rinkoms buvo įtempta situacija statybų sektoriuje, tai šiais metais grėsmių yra daug daugiau nei kada anksčiau. Itin aukštos energetinių išteklių kainos, sparčiai augančios maisto ir paslaugų kainos lėmė rekordinį infliacijos augimo lygį Baltijos šalyse. Reaguodami į itin aukštą infliaciją įvairių šalių centriniai bankai pastaruoju metu  sparčiau didina bazines palūkanų normas ir panašių žingsnių tikimąsi iš Europos centrinio banko jau šių metų antrąjį pusmetį. Nors rinkos dalyviai itin staigaus bazinių palūkanų normų kėlimo iš ECB nesitiki, tačiau jau susitaiko su neišvengiamai augsiančiomis palūkanomis (2022 metų balandžio mėnesį 12 mėnesių EURIBOR tapo pirmą kartą teigiamas nuo 2016 metų).

Apskritai, karo neapibrėžtumo sukeltoje aplinkoje tokie pokyčiai ne itin optimistiškai nuteikia tiek gyventojus, tiek ir verslo atstovus. Potencialūs būsto pirkėjai plataus vartojimo prekėms ir paslaugoms įsigyti turi skirti vis didesnę dalį savo pajamų, o paskoloms aptarnauti taip pat bus išleidžiama vis daugiau. Plėtotojai taip pat susiduria su panašiais iššūkiais, kuomet naujų gyvenamųjų ir komercinių projektų įgyvendinimas pastebimai brangsta, o gyventojų ir verslo galimybės mokėti daugiau už parduodamą būstą ar nuomojamas komercines patalpas bent jau artimiausiu metu neturi potencialo augti. Todėl dalies naujų projektų įgyvendinimas gali būti laikinai atidėtas ir rinkoje matysime bendrą statybų sektoriaus aktyvumo mažėjimą. „Ypatingai tai turėtų būti matoma būsto sektoriuje 2023-2024 metais, kadangi 2022 metais dar yra baigiamas statyti gausus 2020-2021 metais pradėtų plėtoti projektų skaičius, o nauji projektai šiuo metu startuoja pakankamai vangiai. Taip pat vargu ar 2022 metais galima tikėtis didesnio aktyvumo ir iš užsienio investuotojų, kurie Baltijos šalyse investuoja reikšmingas sumas į komercinės paskirties nekilnojamojo turto įsigijimą. Agresyvios Baltijos šalių rytų kaimynės tikrai neprideda pasitikėjimo Vakarų šalių investuotojams. Todėl reikia nusiteikti, kad artimiausiu metu Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkose  neapibrėžtumas tęsis, o pozityvumo bus mažiau nei anksčiau“, – komentuoja R. Reginis.

Visa apžvalga (PDF): Metinė Baltijos šalių NT rinkos apžvalga 2022(anglų kalba)

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ pristato metinę Baltijos šalių sostinių – Vilniaus, Rygos ir Talino – nekilnojamojo turto rinkos apžvalgą 2022, apimančią kiekvieno iš miestų biuro, prekybinių, sandėliavimo ir gyvenamųjų patalpų bei žemės sklypų rinkas. Apžvalgoje taip pat pateikiama audito, apskaitos ir konsultacijų bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ parengta mokestinė dalis bei advokatų kontoros „Sorainen“ teisinės informacijos skiltis.

Visa apžvalga (PDF): Metinė Baltijos šalių NT rinkos apžvalga 2022 (anglų kalba)