Išskirtinė ir jauki vieta Pakaunėje sulaukia ir investicijų, ir naujakurių
Vieta, kurioje kvepia pušynais ir sodria upės drėgme. Vieta, kurioje gyvena ištisos žmonių kartos. Vieta, iš kurios niekada nesinori išvažiuoti ir ieškoti laimės svetur. Šis kampelis, įsikūręs visai netoli Kauno, pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau svečių. Matydama, kokia unikali ir įdomi yra Kačerginė, Kauno rajono savivaldybė nuolat investuoja į jos infrastruktūrą. Galimybių čia įsikurti ieško ir naujakuriai. Tiesa, rasti būstą šiame jaukiame miestelyje nėra taip paprasta.
Buvusios žvejų gyvenvietės vietoje išaugusi Kačerginė su vaizdingomis apylinkėmis patenka į kurortinę teritoriją. Iš vienos pusės savo vilnį gena Nemunas, iš kitos pusės – savo giesmę niūnuoja įspūdingas pušynas.
Miestelyje yra išlikusių medinių vilų, menančių tarpukario laikais čia gyvenusius mokslininkus, rašytojus, menininkus, visuomenės veikėjus. Kelerius metus čia gyveno vaikų rašytojas Pranas Mašiotas, šešerius metus iki mirties čia kūrė Vincas Mykolaitis-Putinas, Jonas Biliūnas būtent Kačerginėje atostogų metu sukūrė liūdnąjį „Brisiaus galą“. Kone kiekvienas kampelis gali papasakoti savą istoriją apie žmones, kurie čia kūrė, ieškojo atsakymų arba tiesiog gyveno ir ilsėjosi, amžiams pamilę šią vietą.
Kačerginėje, kaip ir kituose kurortiniuose miesteliuose, siekiama sukurti šiuolaikinę turizmo infrastruktūrą. Nutiestas dviračių takas, rekonstruota Šaltinio aikštė, kurioje galima pailsėti, iš fontanėlio atsigaivinti šaltinio vandeniu, suremontuoti dviratį arba įkrauti elektromobilį. Ten pat galima rasti Kačerginės lankytinų vietų schemą.
Sovietmečiu miestelis buvo apleistas, sunykęs, todėl buvo atnaujintos pagrindinės gatvės, jos dabar turės ir šaligatvius, ir šiuolaikinį apšvietimą. Viešosios erdvės – Liepų aikštė ir prieplauka – pamėgtos ir lankomos žmonių: čia rengiamos parodos, vyksta šventės, koncertai. Beje, Kačerginės kultūrinis gyvenimas rūpi ne tik savivaldybei, bet ir vietos bendruomenei. Vietos gyventoja Monika Bitinaitytė su šeima šeštus metus iš eilės savo gimtajam miesteliui dovanoja fotografijų parodas.
Kadangi miestelyje kuriasi jaunos šeimos, buvo rekonstruota mokykla-daugiafunkcis centras. Jis turi ne tik erdvias klases su interaktyviomis lentomis, bet ir biblioteką, sporto salę, lauko aikštyną, nedidelį amfiteatrą. Kačerginė gali didžiuotis ir miško darželiu, kurį noriai lanko vis daugiau vaikų.
Atgimimas nesustos
Vis dėlto, dar yra darbų, kuriuos reikėtų atlikti, kad Kačerginės ir jos apylinkių vaizdas taptų dar patrauklesnis. Kauno rajono savivaldybė planuoja visas Kačerginės apylinkėse esančias pėsčiųjų trasas inventorizuoti, sutvarkyti ir parengti jų schemą. Be to, ketinama dar daugiau dėmesio skirti viešosioms erdvėms tvarkyti. Artimiausiuose savivaldybės planuose – mažųjų laivų uostas.
Į vykstančius pokyčius kurortiniame miestelyje sureagavo verslas: čia jau įsikūrė net penkios viešojo maitinimo įstaigos, motelis, teikiamos dviračių ir baidarių nuomos paslaugos. Nebeliks ir apgriuvusių buvusios pionierių stovyklos namelių – jų vietoje statomi gyvenamieji būstai.
Investicijos pritraukia verslą
Buvusio Kačerginės kurorto direktoriaus Viktoro Rėklaičio medinėje viloje įkurdinta seniūnijos administracija. Jos vadovė Aistė Ivanovaitė-Petraitienė – Kačerginėje gimusi ir užaugusi. „Myliu žmones, nuoširdžiai dirbu savo darbą, kol kas viskas sekasi puikiai. Savo tėviškei, savo gimtinei labai gera dirbti“, – su šiluma balse kalba seniūnė.
Ji pastebi, kad norinčiųjų įsikurti šiame nuostabiame kampelyje netrūksta. „Skambina, domisi žmonės. Tik reikia suprasti, kad neturime tiek vietos, kiek yra norinčiųjų. Tačiau nekilnojamojo turto vystytojai vis randa galimybių įkurti naujų būstų. Mano nuomone, Kačerginė, kaip ir Lietuva, yra visų, todėl negali užsidaryti ir nieko neįleisti“, – paklausta, ar senbuviai draugiški naujakuriams atsako A. Ivanovaitė-Petraitienė.
Beje, vietos bendruomenė pastebi, kad Kačerginę dėl jos ramybės ir saugumo vis labiau pamilsta jaunos šeimos, auginančios mažus vaikus. Lėtas miestelio gyvenimo tempas, nedidelis eismas, saugios viešosios erdvės – kaip sako vietos gyventojai, nebaisu ir vieną vaiką iš namų išleisti. Miestelis patogus, gerai išvystyta infrastruktūra, yra maitinimo įstaigų, prekybos centras, mokykla, bažnyčia – ir jaunas, ir senas čia gali jaustis puikiai.
Besidairantiems būsto
Nors dauguma Kačerginės gyventojų – senbuviai, kurių seneliai ir tėvai čia gyveno, kartkartėmis gyvenamųjų būstų pasiūloma ir naujakuriams.
MB „Archpraktika“ suprojektavo dviejų statinių kompleksą kampiniame sklype prie Juliaus Janonio ir Juozo Zikaro gatvių sankryžos. Planuojama, kad pastatus puoš medžio fasadai ir šlaitiniai stogai. Būtent šis stilius būdingas Kačerginės pastatams.
„Projektuodami pastatus norėjome pabrėžti žmogaus ir gamtos ryšį, norėjome orientuoti žvilgsnį į medžius. Susidaro įspūdis, tarsi pastatai savo lenktos formos tūriais norėtų apglėbti didžiausią Kačerginės turtą – mišką“, – pasakoja projekto architektė Dovilė Bukauskaitė-Treikauskienė.
Projekto vadovė Jurgita Šniepienė, apibūdindama patogią naujojo projekto lokaciją, pabrėžė, kad vos už kelių žingsnių yra maisto produktų parduotuvė, picerija, kurioje kepamų picų skonį pamėgę net kauniečiai. Taip pat veikia kavinė „Kačerga“.
„Ši vieta tinka ir skubantiems, ir vaikus auginantiems, ir orios senatvės sulaukusiems senjorams. Vaikai į mokyklą ar darželį nužingsniuos nekirsdami važiuojamosios gatvės dalies“, – pasakoja projekto vadovė.
Iš vienos namų pusės yra Liepų parkas ir jo didžiulė teritorija. Štai kodėl statomų namų projektas buvo pavadintas „Liepų parko namai“ (www.liepuparkonamai.lt). Kitoje pusėje – smulkus sodybinis užstatymas, kuris leidžia mėgautis Nemuno panorama.
„Ober-Haus“ rūpinasi projekto pardavimu bei rinkodara.
Naujienos

Nepaisant prastėjančių gyventojų lūkesčių, būsto rinka rodo vien teigiamus rodiklius
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 1,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 4,9% (2025 metų kovą metinis augimas siekė 4,3%). 2025 metų balandžio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 1,4%, 1,0%, 0,7%, 1,9% ir 1,6% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.717 Eur (+37 Eur/m²), 1.865 Eur (+19 Eur/m²), 1.764 Eur (+12 Eur/m²), 1.194 Eur (+22 Eur/m²) ir 1.168 Eur (+19 Eur/m²). Per metus (2025 metų balandžio mėnesį, palyginti su 2024 metų balandžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 4,3%, Kaune – 5,7%, Klaipėdoje – 4,9%, Šiauliuose – 7,6% ir Panevėžyje – 7,4%. „Šalies būsto rinka ir toliau rodo atsparumą globaliems ir lokaliems iššūkiams – bendras rinkos aktyvumas auga įspūdingu tempu, o būsto kainos stabiliai kopia aukštyn. VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų balandį šalyje namų įsigyta 20% daugiau, o butų – 37% daugiau nei tą patį mėnesį 2024 metais. Išduotų naujų būsto paskolų šuolis yra dar įspūdingesnis – Lietuvos banko duomenimis, per 2025 metų pirmąjį ketvirtį šalyje suteikta naujų būsto paskolų už 726 mln.…

Vilniuje baigiamas antrasis „e-market city“ etapas – tęsiasi modernaus „stock office“ tipo prekybos miestelio plėtra
Internetinės ir didmeninės prekybos miestelis „e-market city“, įsikūręs verslui palankioje vietoje – Eišiškių plento ir Geologų gatvės sankirtoje – sparčiai artėja prie antrojo etapo pabaigos. Šiuo metu vyksta baigiamieji statybos darbai, o pirmieji naujojo etapo nuomininkai ruošiasi įsikurti jau birželio–liepos mėnesiais. „e-market city” vyraujantys patalpų plotai – nuo 370 iki 960 m² – lengvai jungiami ir pritaikomi įvairiai komercinei veiklai. Esami ir potencialūs nuomininkai vertina patogų susisiekimą, aukštą statybos bei įrengimo kokybę, funkcionalų patalpų išplanavimą bei solidžią kaimynystę – čia jau įsikūrusios žinomos įmonės: „Assa Abloy“, „Dextera“, „Skuba“, „Maidina“, „Šildymas plius“, „YE International“ ir kt. Pirmojo etapo patalpos jau 100 % išnuomotos, o antrajame dar turime laisvų erdvių – kviečiame susisiekti“, – sako Remigijus Valickas, „Ober-Haus“ komercinio NT projektų vadovas. Projektas vystomas trimis etapais 3,9 ha teritorijoje. Bendra pastatų kvadratūra viršys 20 000 m², o bendros investicijos į projektą sieks daugiau nei 25 mln. eurų. Daugiau informacijos apie projektą ir nuomos galimybes – www.emarketcity.lt

Itin stipriai atrodančios būsto rinkos atsigavimas gali sulėtėti
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų kovo mėnesio reikšmė paaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 4,3% (2025 metų vasarį metinis augimas siekė 4,1%). 2025 metų kovo mėnesį Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,4%, 1,3%, 0,4% ir 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.680 Eur (+10 Eur/m²), 1.846 Eur (+24 Eur/m²), 1.172 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.149 Eur (+2 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje užfiksuotas 0,1% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.752 Eur (-2 Eur/m²). Per metus (2025 metų kovo mėnesį, palyginti su 2024 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 3,3%, Kaune – 5,6%, Klaipėdoje – 5,4%, Šiauliuose – 6,5% ir Panevėžyje – 6,4%. „2025 metų pradžioje šalies būsto rinka rodo įspūdingus rezultatus. Po itin spartaus būsto sandorių augimo šių metų sausio ir vasario mėnesiais sandorių skaičiaus augimas tęsėsi ir kovo mėnesį. VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų kovą šalyje namų įsigyta 19% daugiau, o butų – 20% daugiau nei tą patį mėnesį 2024 metais. O pavyzdžiui, šalies sostinėje šių metų sausis, vasaris…