2021 metais, viršydama beveik visus ankstesnių metų rodiklius, Lietuvos būsto rinka įžengė į naujas būsto pardavimo kainų, paklausos ir bendros rinkos apyvartos aukštumas. Žinoma, didžiausias dėmesys skiriamas šalies sostinei, kurioje būstui įsigyti išleidžiama pusė šiam tikslui skirtų pinigų visoje šalyje. Dar anksčiau neregėtas būsto pirkėjų aktyvumas šalies sostinėje sumažino naujų butų pasirinkimą iki rekordinių žemumų, o plėtotojai aktyviai stengėsi patenkinti staiga išaugusią paklausą. Tačiau spartus darbo jėgos bei statybinių medžiagų brangimas bei jų trūkumas prilėtino daugiabučių statybų tempą ir 2021 metais pastatytų butų skaičius buvo kuklesnis nei prognozuota prieš metus.

„Ober-Haus“ jau beveik 20 metų kaupia išsamius duomenis apie būsto plėtrą tiek Vilniuje, tiek ir kituose šalies didmiesčiuose. Šiuo metu vien Vilniaus miesto ir jo apylinkių duomenų bazėje yra sukaupta informacijos apie daugiabučių projektus, kuriuose per 2003–2021 metų laikotarpį buvo pastatyta ir pardavimui pasiūlyta 63.500 butų. Į šioje apžvalgoje skelbiamą butų daugiabučiuose statistiką nepatenka individualių ar sublokuotų namų bei nestandartinių projektų (pvz., loftų) duomenys. Taip pat nepatenka duomenys apie projektus, kurie yra skirti išskirtinai nuomai bei socialinis/municipalinis būstas.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2021 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.113 butų, t. y. 23% mažiau nei 2020 metais. 2021 metų pradžioje buvo prognozuota, kad per metus plėtotojai faktiškai užbaigs 4.500–4.700 butų statybas, tačiau galutinis rezultatas visgi buvo pastebimai mažesnis nei prognozės.

„Akivaizdu, kad atsiradę papildomi iššūkiai statybų aikštelėje lėmė šiek tiek ilgesnius statybų terminus ir dalies projektų statybos pabaiga nusikėlė į 2022 metus. Situacija visai kitokia nei 2020 metais, kuomet statybų sektorius sėkmingai atlaikė dabartinės pandemijos išbandymus, o plėtotojai sugebėjo viršyti ankstesnes statybų apimčių prognozes“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

2021 metais pastatytų butų skaičius yra mažiausias per pastaruosius penkerius metus. 2017 metais buvo pastatyta 4.146 butai, 2018 – 4.377 butai, 2019 metais – 4.265 butai, o 2020 metais net 5.359 butai. 2021 metais pirkėjai galėjo kurtis 50-yje skirtingų projektų (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Nepaisant mažesnio pastatytų butų skaičiaus, pirkėjų pasirinkimo galimybės buvo pakankamai plačios. Pavyzdžiui, 2020 metais bendras pastatytų butų skaičius buvo net 30% didesnis, o skirtingų projektų skaičius buvo labai panašus – 51.

Svarbu paminėti ir tai, kad ne visi kylantys daugiabučiai yra skirti pardavimui. Pastaraisiais metais fiksuojame pakankamai sparčią būsto nuomos segmento plėtrą šalies sostinėje, kuomet investuotojai investuoja į būsto projektus, kuriuose būstai siūlomi ilgalaikei nuomai. Investuojama ne tik į senų pastatų rekonstrukciją ir jų pritaikymą nuomai, tačiau šiam tikslui statomi ir nauji daugiabučiai.

„Pavyzdžiui, 2021 metais buvo pranešta, kad Suomijos statybos paslaugų grupė „YIT“ ir draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Company“ steigia bendrą įmonę, kuri investuos į daugiabučius statomus nuomai. Pastaroji įmonė įsigys šiuo metu jau beveik baigtus statyti du daugiabučius (virš 120 butų) „YIT Lietuva“ plėtojamame „Naujasis Skansenas“ projekte Šnipiškėse“, – teigia R. Reginis.

2021 metais dominavo šešios seniūnijos – gausios investicijos centrinėje miesto dalyje

Plėtotojai per 2021 metus pastatė naujų butų daugiabučiuose 16-oje iš 21 Vilniaus miesto seniūnijų. Daugiausiai plėtotojų investicijų pritraukė šešios miesto seniūnijos, kuriose pastatyta 77% visų butų: Šnipiškių sen. (16,6%), Pilaitės sen. (15,1%), Senamiesčio sen. (14,4%), Verkių sen. (13,9%), Naujamiesčio sen. (9,1%) ir Lazdynų sen. (8,1%). 2021 metais ir toliau stebėjome solidžias investicijas į centrinę miesto dalį (Senamiesčio ir Naujamiesčio sen.), kurioje dažniausiai plėtojami aukštesnės klasės būsto projektai. 2019–2021 metais šiose seniūnijose kasmet pardavimui buvo pastatyta ne mažiau kaip po 900 butų.

Iš naujausių įgyvendintų ar tebeplėtojamų didesnės apimties projektų šiose seniūnijose verta paminėti tokius projektus kaip: „Misionierių sodai“, „Paupys“, „Renesanso“, „Mindaugo Baltas lapas“, „Matau Vilnių“. Pirkėjų susidomėjimas aukštesnės klasės projektais bei fiksuojami rekordinės apimties butų sandoriai šiose seniūnijose ir toliau skatina plėtotojus ieškoti brangesnių projektų plėtros galimybių centrinėje miesto dalyje.

Vidutinis butų plotas išlieka stabilus ir pokyčių nesimato

Pastaruosius septynerius metus vidutinis pardavimui pastatomų butų daugiabučiuose plotas šalies sostinėje išlieka stabilus ir svyruoja 51–53 kv. m ribose. „Ober-Haus“ duomenimis, 2021 metais Vilniuje pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas sudarė 52,4 kv. m. Lyginant su 2020 metais pastatytais butais, jis sumažėjo 0,5 kv. m. Akivaizdu, kad plėtotojai per pastarąjį dešimtmetį optimizavo (sumažino) pardavimui statomų projektų erdvių suplanavimo formulę ir artimiausiu metu jos keisti nežada.

Nors vidutiniam visų pastatomų butų ploto pokyčiui įtakos gali turėti statomo būsto struktūra, tačiau jau daug metų iš eilės stebime pakankamai platų ir įvairų plėtros geografinį pasiskirstymą mieste, kuomet statomi pigesnės bei brangesnės klasės projektai įvairiose miesto vietose. Tačiau ir toliau vyrauja tendencija aukštesnės klasės projektuose pirkėjams siūlyti daugiau erdvesnių butų, kurių plotas gali siekti 150 ar daugiau kv. m. Tuo tarpu vidutinės ar ekonominės klasės projektuose, kurie plėtojami toliau nuo centrinės miesto dalies, butų plotas išlieka mažiausias. Pavyzdžiui, 2021 metais Senamiesčio ir Naujamiesčio seniūnijose pastatytuose daugiabučiuose vidutinis butų plotas siekė 57,1 kv. m (2020 metais – 59,2 kv. m), Žvėryno, Antakalnio ir Šnipiškių seniūnijose – 53,7 kv. m (2020 metais – 53,8 kv. m), o mažiausio ploto butai buvo statomi likusioje Vilniaus miesto dalyje, kurių vidutinis plotas siekė 50,1 kv. m (2020 metais – 51,1 kv. m).

„Žvelgiant į naujai statomų butų plotus ir skurdžias erdvesnio būsto pasirinkimo galimybes ekonominės ir vidutinės klasės projektuose, nenuostabu, kad pastaruosius 5–6 metus stebime milžinišką investicijų šuolį į gyvenamųjų namų statybas ir jų įsigijimą tiek Vilniaus regione, tiek ir visoje šalyje. Individualūs ar sublokuoti gyvenamieji namai miesto pakraščiuose tampa alternatyva ieškantiems erdvesnio ir labiau įperkamo būsto“, – sako R. Reginis.

Aukštesnės energinės klasės butų dalis nuosekliai auga, tačiau A++ klasė dar itin reta

Pastatų energiniam efektyvumui griežtinami reikalavimai didina pastatomų aukštesnės energinės klasės pastatų (butų) dalį rinkoje. Nuo 2021 metų pradžios visiems pastatams, kuriems prašoma išduoti statybos leidimą, įsigaliojo reikalavimas atitikti  A++ energinę klasę. „Ober-Haus“ surinkti duomenys rodo, kad iš 2021 metais šalies sostinėje pardavimui pastatytų butų didžiausią dalį sudarė A+ energinės klasės daugiabučiuose esantys butai – 55,2% (2020 metais A+ klasės dalis sudarė 46,6%), A klasės – 33,3% (2020 metais – 32,2%), o tuo tarpu A++ energinės klasės dalis sumažėjo iki 6,0% (2020 metais – 9,2%). Likusi butų dalis (5,5%) buvo B arba žemesnės energinės klasės daugiabučiuose (2020 metais – 11,9%).

Šie duomenys rodo, kad 2021 metais įgyvendinti projektai buvo projektuojami ir statybos leidimai jiems suteikti dar iki įsigaliojant reikalavimui statyti ne žemesnės kaip A++ energinės klasės pastatus. Tik labai nedidelė dalis plėtotojų savo noru projektavo A++ energinės klasės daugiabučius. „Ober-Haus“ surinkti duomenys rodo (remiantis VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro registru), kad Vilniuje yra aštuoni skirtingi daugiabučių projektai (statyti 2019–2021 metais), kuriuose daugiabučiams buvo išduotas aukščiausio energinio naudingumo sertifikatas.

„Analizuojant šiuo metu vykstančias daugiabučių statybas, kurios bus baigtos šiais metais, didžioji dalis jų yra A+ energinės klasės, todėl aukščiausios energinės klasės pasiūla rinkoje 2022 metais taip pat nebus gausi. Didesnio proveržio galime tikėtis nebent 2023 metais, kuomet bus įgyvendinti jau pagal naujausius reikalavimus projektuojami daugiabučiai“, – komentuoja R. Reginis.

2021 metais daugiau nei pusę butų pastatė šeši plėtotojai

Iš viso 2021 metais daugiabučių projektus ar jų etapus Vilniuje įgyvendino 39 skirtingos įmonės. Kaip ir ankstesniais metais, daugiausiai butų pardavimui pastatė didžiausią patirtį turintys ir rinkoje žinomi plėtotojai. „Ober-Haus“ duomenimis, 2021 metais 52% butų pastatė šešios rinkoje žinomos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės: „Homa“, „Hanner“, „Omberg“, „Eika“, „Darnu Group“ ir „Anreka“.

Pagal pardavimui pastatytų butų skaičių, vienais metais lyderiais tampa vieni plėtotojai, kitais metais – lyderiai jau gali būti kiti. Tačiau žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, pavyzdžiui, į pastaruosius penkerius metus (2017–2021 m.), matomi akivaizdūs ilgamečiai lyderiai.

„Per šį laikotarpį sostinėje daugiabučius pardavimui statė virš 110 skirtingų įmonių, tačiau didžiąją dalį butų pastatė ilgamečiai būsto plėtros lyderiai. Pavyzdžiui, 10% Vilniaus plėtotojų pardavimui pastatė apie 55% visų butų, o 20% plėtotojų – 75% butų. Matydami Vilniaus būsto rinkos potencialą, į šią rinką ateina vis daugiau įmonių norinčių statyti daugiabučius pardavimui. Žinoma, didžioji dalis naujų investuotojų taip ir liks vieno ar kelių projektų įmonėmis, tačiau matome į rinką ateinančius naujus stambius plėtotojus, kurie planuoja pasiimti tikrai reikšmingą rinkos dalį“, – teigia R. Reginis.

2022 metais butų bus pastatyta daugiau, bet vis tiek per mažai

Įvertinus šiuo metu jau statomus daugiabučius ir jų eigą, „Ober-Haus“ prognozuoja, kad 2022 metais iš viso Vilniuje turėtų būti pastatyta apie 4.800 butų arba 17% daugiau nei jų buvo pastatyta 2021 metais. Nors ir prognozuojamas statybos apimčių augimas, tačiau jau dabar yra aišku, kad toks pasiūlos kiekis yra per mažas.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2021 metai Vilniaus pirminėje rinkoje buvo parduoti ir rezervuoti 7.039 butai daugiabučiuose ir tai didžiausios realizacijos apimtys per visą istoriją. Pirkėjai iš plėtotojų butus pirko jau anksčiau pastatytuose, dar tebestatomuose ir net dar tik planuojamuose statyti projektuose. Tuo pačiu 2021 metais fiksavome akivaizdų disbalansą – istoriškai didžiausią skirtumą tarp pastatytų ir pirminėje rinkoje realizuotų butų skaičiaus.

Tokios pirkimų apimtys lėmė, kad neparduotų butų skaičius pastatytuose ar tebeplėtojamuose projektuose susitraukė iki dar neregėtų žemumų. Iš visų per praėjusius metus pastatytų butų metų pabaigoje jų buvo parduota 95%. Iš 2022 metais planuojamų pastatyti butų jau realizuota apie 70%. „Jeigu šiais metais bendras būsto rinkos aktyvumas išliks panašus kaip ir praėjusiais metais, tai ir toliau stebėsime augantį susitarimų skaičių dar net nepradėtuose statyti projektuose, kurie faktiškai bus pastatyti tik 2023­–2024 metais.“, – įžvalgomis dalinosi R. Reginis.

Šiais metais bus itin svarbu, kaip sparčiai plėtotojai galės parengti naujus daugiabučių projektus ir juos pasiūlyti pirkėjams. Praėjusiais metais fiksavome tikrai gausius žemės sklypų įsigijimus, kuriuose plėtotojai planuoja reikšmingas investicijas į naujų gyvenamosios paskirties projektų plėtrą ir tai rodo, kad plėtotojai tiki šalies sostinės potencialu ir pasirengę didinti pasiūlą. „Tačiau jeigu naujų projektų įgyvendinimas strigs, tikėtina, kad ir 2022-aisiais metais nepavyks subalansuoti būsto rinkos. O kaip atrodo išbalansuota būsto rinka stebėjome 2021-aisiais – ilgiau nei tikėtasi trunkančios projektų statybos, būsto pirkimas dar nepradėtuose statyti projektuose ir 26% augusios naujų butų pardavimo kainos“, – sako „Ober-Haus“ atstovas.

Nekilnojamojo turto kompanija „Ober-Haus“ 2021 metais Lietuvoje pasiekė 5,63 mln. eurų be PVM apyvartą, tai yra 32 proc. daugiau nei 2020 metais, kai įmonės įplaukos buvo 4,24 mln. eurų. Pernai metų apyvarta yra didžiausia „Ober-Haus“ istorijoje nuo 1998 metų.

Evaldo Stakėno nuotrauka

„Prie tokio augimo, be abejo, prisidėjo aktyvi rinka, tačiau svarbiausias indėlis yra didelės ir profesionalios komandos nuoširdus darbas bei žmogiškomis vertybėmis puoselėjama organizacinė mūsų bendrovės kultūra. Būtent todėl turime bene mažiausius NT paslaugų sektoriuje darbuotojų kaitos rodiklius, o tai yra didelis strateginis pranašumas“, – sako Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ generalinis direktorius.

2021 metais „Ober-Haus“ Lietuvoje suteikė beveik 14.000 nekilnojamojo turto paslaugų. Pernai įmonė įvykdė daugiau nei 800 gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto pardavimo bei 500 nuomos sandorių, atliko rekordinį vertinimų skaičių per visą įmonės veiklos laikotarpį – parengta daugiau nei 12.400 turto ir verslo vertinimo ataskaitų, vertinimo ekspertizių ir konsultacijų klientams.

„Praėjusių metų įmonės augimą lėmė puikūs turto vertinimo veiklos rezultatai bei produktyvus darbas, konsultuojant plėtotojus naujų būsto projektų koncepcijų rengime, jų realizacijos strategijų kūrime ir įgyvendinime. Taip pat pernai stipriai išaugo investicinių komercinio nekilnojamojo turto objektų, ypač žemės sklypų ir konversijai tinkamų teritorijų, pardavimo apimtys“, – teigia A. Šapoka.

„Ober-Haus“ Lietuvoje veikia nuo 1998 metų ir turi biurus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Druskininkuose, kur veiklą vykdo daugiau nei 140 savo srities profesionalų, kuriančių konkurencinį pranašumą nekilnojamojo turto rinkoje. Bendrovės teikiamų paslaugų paketą sudaro nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei verslo vertinimas, tarpininkavimas perkant, parduodant ir nuomojant nekilnojamąjį turtą, turto valdymas bei rinkos tyrimai.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 metų gruodžio mėnesio reikšmė išaugo 1,1% (2021 metų lapkritį buvo fiksuojamas 1,7% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 22,4% (2021 metų lapkritį metinis augimas siekė 22,2%). Vidutinis metinis butų kainų augimas 2021 metais (2021 metų sausį–gruodį, palyginti su 2020 metų sausiu–gruodžiu) pasiekė 14,2%.

2021 metų gruodžio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 1,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.087 Eur (+22 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gruodžio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,3%, 1,2%, 0,5% ir 0,9% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.461 Eur (+19 Eur/m²), 1.393 Eur (+16 Eur/m²), 930 Eur (+5 Eur/m²) ir 915 Eur (+8 Eur/m²).

Per metus (2021 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2020 metų gruodžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 23,3%, Kaune – 23,0%, Klaipėdoje – 19,4%, Šiauliuose – 20,7% ir Panevėžyje – 21,2%.

„2021 metų gruodžio duomenys užtvirtino tai, ką ir stebėjome visus praėjusius metus – stabiliai spartų būsto kainų augimą visoje šalyje. Praėjusiais metais pirkėjai kaip niekad aktyviai pirko įvairų būstą, o jam įsigyti išleido rekordinę pinigų sumą. Todėl nenuostabu, kad stebėjome spartų būsto kainų augimą ir 2021 metais pasiektas 14,2% vidutinis metinis butų kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo išties ženklus. Pastarąjį kartą spartesnis vidutinis metinis butų kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo fiksuotas 2004 metais (25,7%), 2005 metais (47,8%), 2006 metais (36,9%) ir 2007 metais (26,9%). O pavyzdžiui, 2016–2020 metais butų pardavimo kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo daug kuklesnis ir siekė 3,3–5,7%.

Didžioji dalis būsto rinką kaitinančių veiksnių – sparčiai augančios gyventojų pajamos, žemos būsto paskolų palūkanos, naujo būsto pasiūlos trūkumas, noras apsaugoti santaupas aukštos infliacijos aplinkoje, jas investuojant į nekilnojamąjį turtą – bus aktualūs ir 2022–aisiais metais. Tačiau šiais metais taip pat gali atsirasti veiksnių, kurie gali sumažinti tiek rinkos aktyvumą, tiek sulėtinti būsto kainų augimo tempą. Visų pirma, tai besiformuojanti nepalanki geopolitinė situacija. Itin įtempti ir pakitę ekonominiai Lietuvos santykiai su Baltarusija ir Kinija gali turėti neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai ir lemti prastėjančius gyventojų lūkesčius dėl savo finansinės padėties ir šalies ūkio raidos perspektyvų. Antra, po itin spartaus būsto kainų šuolio 2021 metais ir pasiekto akivaizdžiai aukštesnio kainų lygio bei dėl to sumažėjusio būsto įperkamumo rodiklio jau galima tikėtis nuosaikesnio kainų augimo tempo, o tuo pačiu ir mažesnio rinkos dalyvių optimizmo nei anksčiau. Būtent būsto rinką užvaldę teigiami lūkesčiai didele dalimi prisidėjo prie spartaus būsto kainų augimo praėjusiais metais, kuomet pardavėjai, matydami stabiliai ir sparčiai augančias kainas, turtą stengėsi parduoti dar brangiau už tuo metu buvusį rinkos kainų lygį. Todėl 2022 metais jau galime tikėtis nuosaikesnių nuotaikų būsto rinkoje bei lėtesnio nekilnojamojo turto kainų augimo negu praėjusiais metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2022 m. gruodžio mėn.

 „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 metų lapkričio mėnesio reikšmė išaugo 1,7% (2021 metų spalį buvo fiksuojamas 1,6% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 22,2% (2021 metų spalį metinis augimas sudarė 20,8%).

2021 metų lapkričio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 1,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.065 Eur (+37 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje lapkričio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,9%, 1,5%, 1,4% ir 0,7% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.442 Eur (+28 Eur/m²), 1.377 Eur (+21 Eur/m²), 925 Eur (+13 Eur/m²) ir 907 Eur (+7 Eur/m²).

Per metus (2021 metų lapkričio mėnesį, palyginti su 2020 metų lapkričio mėnesiu) butų kainos didmiesčiuose augo dviženkliu tempu: Vilniuje – 23,6%, Kaune – 21,8%, Klaipėdoje – 19,0%, Šiauliuose – 20,8% ir Panevėžyje – 20,1%.

„Šiais metais šalies ir ypač didžiųjų miestų būsto rinkose pirkėjams susidarė itin nepalanki situacija, kuri lėmė ir toliau sparčiai augančias butų kainas. Visų pirma, tai išliekantis aukštas pirkėjų aktyvumas drastiškai sumažino naujų butų pasiūlą šalies didmiesčiuose, o plėtotojai, reaguodami į susidariusią situaciją, pastebimai padidino parduodamų butų kainas. Ieškantiems pigesnės alternatyvos, tenka dairytis senesnės statybos butų, kurių kainų augimo tempas šalies didmiesčiuose irgi nedaug atsilieka nuo naujos statybos butų. Sparčiai augančios ekonomikos su beveik dviženkle infliacija bei kylančių būsto kainų aplinkoje, panašu, kad pirkėjai linkę kuo skubiau įsigyti savo ar investicinėms reikmėms skirtą būstą.

O be visa to, būsto rinka dar yra skatinama itin patrauklių skolinimosi galimybių, kurios tradiciškai yra vienas iš pagrindinių būsto rinkos varomųjų veiksnių. Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, naujų būsto paskolų vidutinė metinė palūkanų norma Lietuvoje 2021 metų spalio mėnesį sudarė 2,07% ir tai yra žemiausia palūkanų norma nuo 2017 metų pabaigos. Todėl nestebina ir fiksuojamos itin gausios išduodamų naujų būsto paskolų apimtys. Per 2021 metų pirmus dešimt mėnesių Lietuvoje suteikta naujų (tikrųjų) būsto paskolų už 1,6 mlrd. eurų arba 46% daugiau nei per tą patį 2020 metų laikotarpį ir 47% daugiau nei per tą patį 2019 metų laikotarpį.

Galima sakyti, kad visi veiksniai, kurie turi tiesioginės įtakos būsto paklausai, susidėjo į vieną vietą ir iššaukė staigų kainų augimą. Būsto paklausą be aukščiau minėtų priežasčių didina sparčiai augantys atlyginimai, vidinė ir išorinė migracija į didmiesčius, taip pat ir pozityvūs gyventojų lūkesčiai. Ir blogiausia pirkėjams yra tai, kad naujų veiksnių, galinčių artimoje ateityje apriboti būsto kainų augimą, dar nesimato“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2021 m. lapkričio mėn.

Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje, šalia Liepų gatvės pradėtas statyti naujas gyvenamųjų daugiabučių namų kvartalas „Liepų terasos“. Erdvioje, daugiau nei keturių hektarų teritorijoje iškils 12 A+ ir A++ energinio naudingumo klasės keturių aukštų daugiabučių namų. Visame projekte per keturis etapus iš viso suplanuota apie 340 butų. Pirmame etape pirkėjai galės rinktis 1–4 kambarių 38–65 m² ploto butus, kituose plėtros etapuose yra numatyta ir didesnių, iki 100 m² ploto, butų. Numatomos investicijos į projektą siekia 21 mln. eurų.

Pirmojo etapo statybos jau prasidėjo. 2022 metų vasaros pradžioje bus pastatyti du gyvenamieji namai – iš viso 3.200 m² bendro ploto, kuriame bus 54 butai, o 100 m² ploto patalpų pastato pirmajame aukšte skirta smulkiai komercinei veiklai. Antras etapas startuos 2022 metų pirmame ketvirtyje, trečias – 2023 metais, ketvirtas – 2025 metais.

„Naujo būsto rinka nuolat keičiasi ir renkantis būstą jau nebėra vertinami vien kvadratiniai metrai ar ekonominio naudingumo klasė. Šio projekto statytojai imasi naujų sprendimų, atitinkančių šiandieninius pirkėjų lūkesčius – visų pirma investuodami į išmanias technologijas ir komfortą didinančius būsto sprendimus“, – sako Donatas Bulvydas, „Ober-Haus“ Klaipėdos biuro pardavimų vadovas.

Projekte yra visi būtini ir gyventojų saugumą užtikrinantys bei komfortą suteikiantys sprendimai: grindinis šildymas, oro rekuperatoriai, išvedžiota inžinerinė infrastruktūra oro kondicionierių įsirengimui, elektromobilių krovimo vietos, kuriomis galima naudotis tiek bendrai, tiek įsirengiant individualią elektromobilio krovimo stotelę. Pasak D. Bulvydo, dažnai Klaipėdoje daugiabučių gyventojus įsigyti elektromobilį riboja būtent tai, kad susiduriama su ribotomis galimybėmis patogiai pakrauti automobilį šalia namų.

„Į šį projektą buvo investuota visų pirma atsižvelgiant į jo vietą – projektas statomas vienoje žaliausių Klaipėdos vietų, čia patogus susisiekimas su miesto centru, galimybės dviračiais ar paspirtukais pasiekti Baltijos jūros paplūdimius ar greitai nuvykti į Palangą“, – pasakoja „Liepų terasų“ direktorius Algirdas Stankus.

„Norime, kad visi gyventojai jaustųsi patogiai ir mėgautųsi gyvenimu „Liepų terasose“. Visuose pirmo aukšto butuose iš svetainės įrengsime patekimą į dideles 9 m² ploto individualias terasas, o antrame ir trečiame aukštuose kiekvieno buto savininkas galės mėgautis saulėlydžio vaizdais erdvioje lodžijoje arba balkone“, – sako A. Stankus. Ketvirtame aukšte suprojektuoti butai turės ant stogo įrengtas nuosavas terasas ir daugiau nei 23 m² ploto žiemos sodus.

„Esame pastebėję, kad Klaipėdos gyventojai nelabai mėgsta požeminių automobilių stovėjimo aikštelių, o parkavimas atvirose vietose neapsaugo nuo oro sąlygų – vasarą automobiliai įkaista, o žiemą apsninga ar tiesiog užšąla langai. „Liepų terasose“ įdiegtas kompromisinis sprendimas – kvartale statomos stoginės automobiliams kartu su sandėliukais asmeninių daiktų laikymui“, – sako Evaldas Aukštuolis, „Domus Basis“ statybos techninės priežiūros vadovas.

Projekto vystytojo komanda ir partneriai teikia paslaugas nuo 1991 metų ir yra sukaupę gausią patirtį gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatų statyboje Lietuvoje ir užsienyje (įgyvendinti projektai Danijoje, Rusijoje, Austrijoje). Iš viso per 30 darbo metų statybų sektoriuje yra pastatę daugiau nei 220 000 m² ploto būsto ir komercinių patalpų. Projekto vystytojas – UAB „Liepų terasos“, statybos, techninis prižiūrėtojas – UAB „Domus Basis“, pagrindinis projektuotojas – UAB „Vakarų siluetas“ (projekto autorius – Mantas Daukšys), koncepcijos kūrimas, rinkodara ir pardavimas – UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas.

Projekto svetainė www.lieputerasos.lt

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 1,6% (2021 metų rugsėjį taip pat buvo fiksuojamas 1,6% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 20,8% (2021 metų rugsėjį metinis augimas sudarė 19,4%).

2021 metų spalio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 2,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.028 Eur (+42 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje spalio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,0%, 0,9%, 0,6% ir 0,9% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.414 Eur (+13 Eur/m²), 1.356 Eur (+12 Eur/m²), 912 Eur (+5 Eur/m²) ir 900 Eur (+8 Eur/m²).

Per metus (2021 metų spalio mėnesį, palyginti su 2020 metų spalio mėnesiu) butų kainos didmiesčiuose augo dviženkliu tempu: Vilniuje – 22,0%, Kaune – 20,2%, Klaipėdoje – 18,0%, Šiauliuose – 19,3% ir Panevėžyje – 20,3%.

„Po rekordinio aktyvumo Lietuvos butų segmente šių metų viduryje, vasarą jau buvo fiksuojamas ramesnis laikotarpis ir įregistruotų butų sandorių skaičius šalyje sumažėjo nuo 3.900 šių metų gegužės mėnesį iki 3.000–3.200 šių metų rugpjūtį–rugsėjį. Naujausiais VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų spalį įregistruotų butų sandorių skaičius ūgtelėjo iki 3.500, kas rodo, kad būsto rinkos aktyvumas ir toliau išlieka aukštumose. Pavyzdžiui, 2019 metais Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo įsigyta po 3.000 butų, o 2020 metais – 2.750 butų.

Atitinkamai neblėstantis susidomėjimas butais ir toliau augina jų pardavimo kainas, tad šių metų spalio mėnesį taip pat fiksavome solidų kainų augimą šalies didmiesčiuose. Vilniuje, kuriame butų pardavimo kainos toliau šturmuoja naujas aukštumas, senos statybos butai per paskutinius dvylika mėnesių jau yra pabrangę 19,7%, o naujos statybos – 24,8%. Naujai sudaromi butų įsigijimo sandoriai ir juose fiksuojamos butų pardavimo kainos rodo, kaip staiga pasikeitė bendras butų kainų lygis šalyje, o atskirais atvejais net sunku patikėti sudaromais sandoriais. Pavyzdžiui, šių metų spalio mėnesį šalies sostinėje naujos statybos projekte įsigytas butas, už kurį sumokėta daugiau nei 2,7 mln. eurų. Šio buto vieno kvadratinio metro kaina siekia apie 11.000 eurų. Tai tikrai išskirtinis sandoris, kadangi pastaruoju metu brangiausių parduotų butų vieno kvadratinio metro kaina tik itin retais atvejais viršijo 7.000 eurų. Todėl šalies būsto rinka toliau mus stebina ir tampa sudėtinga įvertinti, kur yra jos galimybių ribos“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2021 m. spalio mėn.

Šiais metais pagrindiniams Lietuvos būsto rinkos rodikliams šturmuojant naujas aukštumas, rinkos dalyviai išgyveno itin intensyvų ir nenuobodų laikotarpį. Pirkėjų į būsto rinką įliejamos gausios pinigų sumos, itin aktyviai perkami sklypai naujų projektų plėtrai bei sparčiai augančios nekilnojamojo turto kainos priminė daugiau nei prieš dešimtmetį nekilnojamojo turto rinkoje vyravusias nuotaikas. Tačiau po didelio būsto rinkos aktyvumo šuolio 2021 metų viduryje trečiasis ketvirtis jau buvo šiek tiek ramesnis ir reikia tikėtis, kad tai ženklas, jog rinka pereina į tvaresnės plėtros periodą, skelbiama naujausioje „Ober-Haus“ būsto rinkos apžvalgoje.

VĮ Registrų centro duomenimis, 2021 metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2021 metų antruoju ketvirčiu, Lietuvoje įregistruota 11% mažiau butų ir 2% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose per tą patį laikotarpį fiksuojamas sandorių mažėjimas tiek butų (Vilniuje – 22%, Kaune – 15%, Klaipėdoje – 9%, Šiauliuose – 11% ir Panevėžyje – 10%), tiek ir namų (Kaune – 9%, Klaipėdoje – 10%, Šiauliuose – 19% ir Panevėžyje – 28%) segmente. Tik Vilniaus namų segmente per šį laikotarpį buvo užfiksuotas 5% sandorių augimas. Lyginant šių metų bendrą devynių mėnesių būsto sandorių skaičių su 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvoje butų įsigyta 27%, o namų – 33% daugiau.

„Žinoma, 2020 metai dėl pasaulį ir Lietuvą užklupusios pandemijos nekilnojamojo turto sandorių gausa nepasižymėjo, todėl ir fiksuojamas toks spartus santykinis sandorių skaičiaus augimas. Tačiau jeigu 2021 metų Lietuvos būsto rinkos aktyvumą palygintume su priešpandeminiu laikotarpiu, matysime, kad būsto rinka šiais metais tikrai augo sparčiai ir pasiekė savo naujas aukštumas“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Palyginus šiuo metus su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu, butų įsigyta 11% daugiau, o namų – 36% daugiau.

Artimiausiu metu laukiama lėtesnio butų kainų augimo

„Ober-Haus“ duomenimis, 2021 metais butų pardavimo kainų augimo tempas šalies didmiesčiuose pastebimai paspartėjo ir su kaupu viršijo ankstesnes kainų augimo prognozes. Jeigu per 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį butų pardavimo kainos šalies didmiesčiuose vidutiniškai ūgtelėjo 1,9%, tai 2021 metų pirmąjį ketvirtį užfiksuotas 4,3%, antrąjį ketvirtį – 6,2%, o trečiąjį ketvirtį – 5,7% augimas. Per 2021 metų trečiąjį ketvirtį butų pardavimo kainos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje atitinkamai augo 6,2%, 6,6%, 4,2%, 3,6% ir 3,6%.

Po daugiau nei dešimtmetį nematyto tokio butų pardavimo kainų augimo tempo 2021 metų rugsėjį vidutinė pardavimo kaina Vilniuje pasiekė visų laikų aukštumas. Tuo metu kituose šalies didmiesčiuose butų kainos šiuo metu dar yra nuo 6% iki 25% mažesnės nei buvo 2007 metų pabaigoje–2008 metų pradžioje.

„Atsižvelgiant į tai, kad po 2021 metų antrąjį ketvirtį užfiksuoto butų segmento aktyvumo piko šių metų trečiąjį ketvirtį aktyvumas stabilizavosi, o po itin spartaus kainų augimo rinkoje susiformavo pastebimai aukštesnis kainų lygis, tikėtina, kad šių metų ketvirtąjį ketvirtį ir kitų metų pradžioje turėtume fiksuoti pastebimai kuklesnį santykinį butų pardavimo kainų augimą“, – sako R. Reginis.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į pastaraisiais mėnesiais prastėjančius gyventojų lūkesčius. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis šalyje per pastaruosius tris šių metų mėnesius sumažėjo 7 procentiniais punktais: nuo 4 liepą iki minus 3 spalį. 2021 metų spalio mėnesį gyventojai pesimistiškiau žvelgė į namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas.

Sostinės butų nuomos rinka sėkmingai įsisavina naują pasiūlą

2021 metais butų nuomos rinka pagrindiniuose šalies didmiesčiuose atrodo taip pat stipriai kaip ir pardavimo. Pasak R. Reginio, būsto nuomos sektoriaus duomenys rodo, kad dabartinė pandemija neturėjo jokios neigiamos įtakos ilgalaikės butų nuomos segmentui ir šių metų rinkos aktyvumas yra dar didesnis nei priešpandeminiu laikotarpiu. Pavyzdžiui, „Ober-Haus“ sudarytas bendras ilgalaikės būsto nuomos tarpininkavimo sandorių skaičius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje per 2021 metų devynis mėnesius, palyginti su 2019 ir 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu, atitinkamai išaugo 14% ir 9%. O ūgtelėjęs aktyvumas būsto nuomos rinkoje ir toliau mažino objektų nuomai skaičių.

Nekilnojamojo turto skelbimų portale „Aruodas“ 2021 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje butų nuomai pasiūlymų skaičius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje buvo 25–30% mažesnis nei prieš metus. „Žvelgiant į šį ilgalaikei nuomai skirtų butų pasiūlymą sumažėjimą, reikia įvertinti ir dar kelis veiksnius, parodančius didžiausios šalyje Vilniaus būsto nuomos rinkos potencialą“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

Visų pirmą, remiantis „AirDNA“ duomenimis, pandemijos laikotarpiu trumpalaikės nuomos rinka Vilniuje susitraukė daugiau nei du kartus, o tai reiškia, kad reikšminga dalis trumpalaikei nuomai skirto būsto papildė ilgalaikės butų nuomos pasiūlos aruodą.

„Taip pat nereikia pamiršti ir būsto plėtotojų, kurie sostinės rinką jau reguliariai papildo naujais projektais, kuriuose nuomai siūlomi įvairaus ploto būstai“, – sako „Ober-Haus“ atstovas. Vien 2021 metais nuomos rinkai bus pasiūlyta apie 350 nuomai skirtų būstų ir metų pabaigoje Vilniuje bus šiek tiek daugiau nei 700 profesionalių investuotojų valdomų ir ilgesniam laikotarpiui nuomojamų būstų.

Taip pat svarbūs ir smulkieji investuotojai, kurie reguliariai didina nuomojamų butų pasiūlą, pavyzdžiui, įsigydami butus naujai statomuose projektuose siekdami juos nuomoti. „Įvertinus šiuos veiksnius, galima teigti, kad šiuo metu sostinės rinkos potencialas yra daugiau nei pakankamas, kad galėtų absorbuoti esamą pasiūlą“, – teigia R. Reginis.

Aukštas aktyvumas nuomos rinkoje ir toliau didina būsto nuomos kainas šalies didmiesčiuose. „Ober-Haus“ duomenimis, 2021 metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2020 metų trečiuoju ketvirčiu, Vilniuje butų nuomos kainos buvo 14%, Kaune ir Klaipėdoje – 8% aukštesnės. Palyginimui, šių metų rugsėjį metinis pardavimo kainų augimas Vilniuje siekė 19,9%, Kaune – 19,5%, o Klaipėdoje – 17,7%. 

Naujo būsto pasirinkimo galimybės – istorinėse žemumose

Daug dėmesio būsto rinkoje sulaukiantis naujos statybos butų segmentas 2021 metais parodė savo dar anksčiau nematytą potencialą, kurio rezultatai iš esmės buvo pristabdyti labiau pasiūlos trūkumo, o ne smukusios paklausos.

„Ober-Haus“ duomenimis, per 2021 metų pirmąjį ketvirtį Vilniuje tiesiogiai iš plėtotojų buvo nupirkta ir rezervuota 2.343 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose, 2021 metų antrąjį ketvirtį – 2.008 butai, o 2021 metų trečiąjį ketvirtį – 1.369 butai. Nepaisant per metus smukusių butų realizacijos apimčių, šių metų devynių mėnesių rezultatas išties išskirtinis – jų parduota ir rezervuota 76% daugiau nei per tą patį 2020 metų ir 34% daugiau nei per tą patį 2019 metų laikotarpį.

2021 metais fiksuojamos sparčios realizacijos apimtys iki istorinių žemumų sumažino pirkėjų pasirinkimo galimybes. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2021 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Vilniuje bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė apie 250 butų arba beveik 5 kartus mažiau nei jų buvo 2020 metų pabaigoje (apie 1.200 butų). O šiuo metu dar tik statomuose ir viešai parduodamuose daugiabučių projektuose neparduotų butų skaičius taip pat pastebimai sumažėjęs ir siekia tik apie 2.400 butų. „Akivaizdu, kad šių metų trečiąjį ketvirtį naujos statybų butų realizacijos apimtys pirminėje rinkoje smuko iš esmės dėl pasiūlos trūkumo“, – sako R. Reginis.

Kauno ir Klaipėdos naujų butų pirminės rinkos tendencijos buvo iš esmės identiškos Vilniuje fiksuojamai situacijai. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2021 metų pirmąjį ketvirtį Kaune tiesiogiai iš plėtotojų buvo nupirkti ir rezervuoti 434 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose, 2021 metų antrąjį ketvirtį – 349 butai, o 2021 metų trečiąjį ketvirtį – 251 butas. Iš viso per 2021 metų devynis mėnesius jų parduota ir rezervuota 73% daugiau nei per tą patį 2020 metų ir 42% daugiau nei per tą patį 2019 metų laikotarpį. 2021 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Kaune bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė apie 120 butų arba 2,2 karto mažiau nei jų buvo 2020 metų pabaigoje.

Klaipėdoje per 2021 metų pirmąjį ketvirtį tiesiogiai iš plėtotojų buvo nupirkti ir rezervuoti 167 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose, 2021 metų antrąjį ketvirtį – 128 butai, o 2021 metų trečiąjį ketvirtį – 81 butas. „Ober-Haus“ skaičiavimais, iš viso per 2021 metų devynis mėnesius uostamiestyje jų parduota ir rezervuota 41% daugiau nei per tą patį 2020 metų ir 2% daugiau nei per tą patį 2019 metų laikotarpį. 2021 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Klaipėdoje bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė apie 90 butų arba 2 kartus mažiau nei jų buvo 2020 metų pabaigoje.

Pandemijos metu gyventojų ir verslo investicijos į būstą pajūryje išaugo du kartus

Šiais metais stebėjome, kaip stipriai įsibėgėjo Lietuvos būsto rinka, o rinkos dalyvių optimizmas nusidriekė nuo šalies sostinės iki pat pajūrio. „Jeigu šalies didmiesčiuose plėtotojų investicijos – pradedami statyti gyvenamieji projektai ar žemės sklypų įsigijimai ateities projektams – šiuo metu yra ypač reikalingos norint subalansuoti būsto pasiūlos ir paklausos santykį, tai pavyzdžiui, būsto rinkos išsiplėtimas pajūrio regione neatrodo toks tvarus“, – mano R. Reginis.

„Lietuvos pajūrio regionas dėl dabartinės pandemijos apriboto keliavimo į užsienį išgyvena savo geriausius metus, o norinčių nukreipti savo investicijas į būsto sektorių akivaizdžiai išaugo“, – sako R. Reginis. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, 2019 metais Palangos ir Neringos savivaldybėse būstui (butams ir namas) ir poilsio paskirties patalpoms/pastatams įsigyti iš viso buvo išleista apie 103 mln. eurų, 2020 metais ši suma tokiam nekilnojamajam turtui įsigyti jau sudarė beveik 154 mln. eurų, o per šių metų pirmus devynis mėnesius išleistų pinigų suma pasiekė 163 mln. eurų. Galime matyti, kad per pastaruosius kelis metus gyventojų ir verslo investicijos į Lietuvos pajūrio regioną išaugo apie du kartus.

„Tikėtina, kad ateityje kelionių srautui į užsienį sugrįžus į įprastą režimą šio regiono patrauklumas gali natūraliai sumažėti, o tuo pačiu ir susidomėjimas ten esančiu nekilnojamuoju turtu. Jeigu ir toliau Lietuvos pajūrio regione fiksuosime spartų investicijų augimą į naujų projektų plėtrą ir į būsto įsigijimus, toks tikėtinas paklausos „atšalimas“ gali baigtis ir nepasiteisinusiais per daug dideliais investuotojų lūkesčiais“, – pasakoja „Ober-Haus“ atstovas. Itin staigus kažkurio nekilnojamojo turto segmento augimas tuo pačiu padidina ir jo rizikingumo lygį, kuris akivaizdžiai pasimato pasikeitus situacijai rinkoje, ypač susvyravus paklausai.

Pilna apžvalga (PDF): Gyvenamojo NT rinkos komentaras 2021 m. III ketv.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 1,6% (2021 metų rugpjūtį buvo fiksuojamas 2,4% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 19,4% (2021 metų rugpjūtį metinis augimas sudarė 17,9%).

2021 metų rugsėjo mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 1,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.986 Eur (+35 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje rugsėjo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 2,0%, 0,8%, 0,8% ir 0,6% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.401 Eur (+28 Eur/m²), 1.344 Eur (+10 Eur/m²), 907 Eur (+7 Eur/m²) ir 892 Eur (+5 Eur/m²).

Per metus (2021 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2020 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos didmiesčiuose augo dviženkliu tempu: Vilniuje – 19,9%, Kaune – 19,5%, Klaipėdoje – 17,7%, Šiauliuose – 19,0% ir Panevėžyje – 19,2%.

„Šių metų rugsėjis yra simbolinis Lietuvos sostinės būsto rinkai – po itin spartaus butų pardavimo kainų augimo šiais metais rugsėjį vidutinė pardavimo kaina Vilniuje pasiekė visų laikų aukštumas“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

„Ober-Haus“ duomenimis, iki šiol aukščiausia vieno kvadratinio metro kaina Vilniuje buvo užfiksuota 2007 metų gruodį ir sudarė 1.983 Eur (2021 metų rugsėjį – 1.986 Eur). Tačiau detalesnis butų kainų palyginimas rodo, kad kainos skirtinguose butų segmentuose (tiek pagal statybos metus, tiek pagal geografinį išsidėstymą mieste) per pastaruosius 10 metų augo šiek tiek skirtingu tempu. Pavyzdžiui, šiuo metu naujos statybos butų kainos vidutiniškai yra 3,5% aukštesnės nei 2007 metų pabaigoje, o senos statybos vis dar yra 2,6% žemesnės.

Nagrinėjant dar detaliau, matyti, kad tiek senos, tiek ir naujos statybos butų pardavimo kainos sparčiausiai augo ir net dešimtadaliu viršijo 2007 metų pabaigos kainas centrinėje miesto dalyje (Senamiestyje, Užupyje, Naujamiestyje) ir šalia išsidėsčiusiose teritorijose ­(Šnipiškėse, Žvėryne). „Tai yra dėsninga, kadangi šios miesto zonos per pastarąjį dešimtmetį patyrė išties nemažai teigiamų pokyčių, o tai turėjo įtakos ir nekilnojamojo turto patrauklumui. Gamybinių teritorijų konversijos su statomais naujais daugiabučiais ir verslo centrais, tvarkoma jų aplinka bei tiesiamos naujos gatvės sulaukė milžiniško didesnes pajamas uždirbančių gyventojų susidomėjimo ir šiose miesto zonose nekilnojamojo turto kainas išaugino į anksčiau neregėtas aukštumas“, – pasakoja R. Reginis.

Tačiau ne visuose Vilniaus butų segmentuose fiksuojami kainų rekordai. Pavyzdžiui, didžiausias miesto butų segmentas – senos statybos butai gyvenamuosiuose mikrorajonuose – dar šiek tiek atsilieka nuo 2007–2008 metais buvusių kainų. Pasak R. Reginio, tokie butai dar gali būti iki dešimtadalio pigesni nei už juos buvo mokama pačiame kainų pike. O būtent šis butų segmentas vis dar turi didžiausią įtaką mūsų skaičiuojamai vidutinei butų pardavimo kainai.

Pavyzdžiui, išanalizavus visus įregistruotų butų pirkimo-pardavimo sandorius vienoje didžiausių pagal gyventojų skaičių Fabijoniškių seniūnijų, matome, kad 2021 metų liepos–rugsėjo mėnesiais 1987–1991 metų statybos blokiniuose namuose esančių 1–4 kambarių butų kvadratinio metro kainos mediana buvo apie 5% žemesnė, palyginti su įregistruotų butų pardavimo kainomis 2007 metų lapkričio – 2008 metų sausio mėnesiais. 2007 pabaigoje – 2008 metų pradžioje vidutiniškai už 2 kambarių butą buvo mokama šiek tiek daugiau nei 88.000 Eur, o 2021 metų liepos–rugsėjo laikotarpiu – 75.000 Eur. Tuo tarpu už 3 kambarių butą atitinkamais laikotarpiais buvo mokama beveik 101.000 Eur ir 91.500 Eur.

Galima pažvelgti, kokia situacija yra viename seniausių Vilniaus mikrorajonų Karoliniškėse, kuriame tipiniai stambiaplokščiai (blokiniai) daugiabučiai buvo pradėti statyti 70-ųjų pradžioje. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2021 metų liepos–rugsėjo mėnesiais šiame mikrorajone 1972–1975 metų statybos blokiniuose namuose esančių 1–4 kambarių butų kvadratinio metro kainos mediana buvo apie 11% žemesnė, palyginti su įregistruotų butų pardavimo kainomis 2007 metų lapkričio – 2008 metų sausio mėnesiais. 2007 pabaigoje – 2008 metų pradžioje vidutiniškai už 2 kambarių butą buvo mokama 83.000 Eur, o 2021 metų liepos–rugsėjo laikotarpiu – virš 73.000 Eur. Tuo tarpu už 3 kambarių butą atitinkamais laikotarpiais buvo mokama virš 94.000 Eur ir 86.000 Eur.

„Matome, kad per pastarąjį dešimtmetį Vilnius sparčiai keitėsi – plėtėsi ir tankėjo – ir vienos miesto zonos nekilnojamojo turto rinkos požiūriu įgavo daugiau patrauklumo, o pirkėjai jose už turtą jau moka daugiau nei kada nors anksčiau. Tuo tarpu mažiau pokyčių patyrusiose sostinės vietose toks pats būstas dabar kainuoja vis dar mažiau nei prieš pat pasaulinę finansų krizę“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

Akivaizdu, kad daugiausiai iššūkių kyla tipiniams miesto mikrorajonams, kurie jau yra suformuoti ir juose įgyvendinami pokyčiai nėra tokie spartūs ar ženklūs, kad galėtų pastebimai didinti jų patrauklumą ir tuo pačiu juose esančio būsto kainas. Taip pat reikia atsiminti, kad pastatai irgi sensta. Pavyzdžiui, šiais metais Vilniaus miesto savivaldybė pristatė gyvenamųjų rajonų gyvybingumo programą MIESTAS+, kurios tikslas atnaujinti senųjų miesto rajonų butus, namus, kiemus, gatves ir sukurti atskirų rajonų traukos centrus bei identitetą. Vien senų daugiabučių renovacija gali padidinti jų patrauklumą rinkoje ir papildomai padidinti juose esančių butų vertę (net įvertinus investicijos kaštus), o kur dar nauda tų daugiabučių gyventojams, kurie galėtų gyventi gražesniuose ir šiltesniuose namuose.

„Tačiau nepaisant šiek tiek nevienodo kainų augimo tempo skirtinguose sostinės butų segmentuose, akivaizdu, kad per pastarąjį dešimtmetį butų kainos sparčiai augo visame mieste. Nuo pastarojo žemiausio butų pardavimo kainų lygio, kurį fiksavome 2010 metų gegužės mėnesį, kainos vidutiniškai yra išaugusios net 72%. O išliekantis aukštas rinkos aktyvumas ir optimistiniai rinkos dalyvių lūkesčiai leidžia prognozuoti dar aukštesnį kainų lygį bent jau netolimoje ateityje“, – teigia R. Reginis.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2021 m. rugsėjo mėn.

Tarptautinis verslo ir finansų leidinys „Euromoney“ paskelbė „Ober-Haus“ 2021 metų geriausia nekilnojamojo turto (NT) bendrove Lietuvoje.

Kasmetiniuose „Euromoney“ apdovanojimuose „Ober-Haus“ užėmė pirmą vietą visose kategorijose – geriausia tarpininkavimo (angl. Agency-Letting/sales), geriausia turto vertinimo (angl. Property Valuation) bei geriausia NT tyrimų ir analitikos (angl. Research) kompanija Lietuvoje – ir yra išrinkta geriausia NT paslaugų bendrove (angl. Overall) Lietuvoje.

„Kompetencijos, skaidrumo ir pagarbos verslo santykiams vertybėmis grįstas kasdienis darbas lemia ilgalaikį mūsų klientų ir daugelio rinkos dalyvių pasitikėjimą mumis. Teikiame paslaugas verslui, gyventojams bei valstybiniam sektoriui. Tad plataus klientų rato įvertinimas mums labai svarbus. „Euromoney“ apdovanojimai yra malonus pripažinimas ir tuo pačiu – stimulas toliau formuoti naujus kompleksinių nekilnojamojo turto paslaugų kokybės standartus rinkoje“, – sako Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ generalinis direktorius.

„Ober-Haus“ komandoje visoje Lietuvoje dirba daugiau nei 130 darbuotojų, įmonė kasmet suteikia apie 12 tūkst. nekilnojamojo turto paslaugų. Pernai įmonė įvykdė 1,2 tūkst. gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto pardavimo bei nuomos sandorių, atliko daugiau nei 11 tūkst. turto vertinimo ataskaitų, vertinimo ekspertizių ir konsultacijų klientams. „Ober-Haus“ rinkos tyrimų departamentas jau daugiau nei 20 metų kaupia unikalius duomenis ir rengia reguliarias NT rinkos aktualijas atspindinčias apžvalgas. „Mūsų duomenų objektyvumą ir reikšmę rinkai įrodo, kad esame daugiausiai cituojami visų žiniasklaidos priemonių, žymiausių ekonomikos ekspertų, Lietuvos banko ir pirmaujančių komercinių šalies bankų specialistų“, – sako A. Šapoka. 2020 metais „Ober-Haus“ Lietuvoje pasiekė 4,25 mln. eurų be PVM apyvartą.

Septynioliktą kartą rengiamuose „Euromoney“ apdovanojimuose NT bendrovės buvo vertinamos apklausus Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos dalyvius (NT ekspertus, plėtotojus, statybos įmonių ir finansų institucijų atstovus) bei vertinamos įmonės teikiamos paslaugos, valdomas turtas, kaip įmonė augo ir kt. rodikliai. Aukščiausius „Euromoney“ įvertinimus įvairiose kategorijose „Ober-Haus“ pelno septintus metus iš eilės, o geriausia NT bendrove Lietuvoje yra išrenkama jau ketvirtą kartą.

„Ober-Haus“ Lietuvoje veikia nuo 1998 metų ir yra stambiausia nekilnojamojo turto paslaugų teikėja Lietuvoje ir Baltijos regione, priklausanti vienai didžiausių Suomijos tarpininkavimo ir NT konsultacijų paslaugų bendrovei „Kiinteistömaailma“. Įmonė teikia tarpininkavimo perkant, parduodant bei nuomojant komercinį ir gyvenamąjį turtą, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei verslo vertinimo, konsultavimo bei rinkos tyrimų paslaugas. „Ober-Haus“ turi 19 savo atstovybių didžiausiuose Lietuvos, Latvijos ir Estijos miestuose, kuriuose dirba daugiau nei 220 darbuotojų.

Startavo kasmetinis jau ketvirtą kartą vykstantis „Ober-Haus“ foto konkursas! Šių metų konkurso tema – stogai. Kviečiame ieškoti, atrasti ir fiksuoti gražiausius kadrus bei dalyvauti konkurse! Konkursui pateiktos nuotraukos gali būti darytos tik Lietuvoje. Nuotraukos skelbiamos konkurso svetainėje www.OHfoto.lt.

Nuotraukas vertins „Facebook“ lankytojai, profesionalūs fotografai ir „Ober-Haus“ komanda – trys daugiausiai balsų surinkusių nuotraukų autoriai bus apdovanoti piniginiais prizais:

Plačiau apie konkursą www.OHfoto.lt