368 mln. eurų išleista įsigyjant komercinį turtą Baltijos šalyse

Investuotojų į Baltijos šalių komercinį nekilnojamąjį turtą aktyvumas 2017 metų pirmąjį pusmetį nebuvo išskirtinis, tačiau fiksuojamos investicijų apimtys rodo neblėstantį susidomėjimą šiuolaikišku komercinės paskirties turtu. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje per šį laikotarpį buvo sudaryta 18 investicinių sandorių, kurių metu nupirkta virš 312,000 m² modernaus komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų). Bendra įsigyto turto vertė sudarė 368 mln. eurų ir tai yra beveik 18% mažiau, palyginti su 2016 metų pirmuoju pusmečiu, skelbiama „Ober-Haus“ komercinio nekilnojamojo turto apžvalgoje.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, didžiausią įtaką šių metų rodikliams turėjo metų viduryje užbaigtas sandoris, kurio metu JAV investicijų kompanija „W. P. Carey Inc.“ valdomas fondas „CPA®:17 – Global“ ir Suomijos koncernas „Kesko“ įsigijo 80% nekilnojamojo turto investicijų įmonės „Baltic Retail Properties“ akcijų. „Baltic Retail Properties“ nekilnojamojo turto portfelį sudaro 18 mažmeninės prekybos centrų Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje bei logistikos centras Lietuvoje. Po šio sandorio pagrindiniu „Baltic Retail Properties“ akcininku tapo „W. P. Carey Inc.“ valdomas fondas „CPA®:17 – Global“, kuris už 70% akcijų sumokėjo 127 mln. eurų. Tuo tarpu „Kesko“ įsigijo 10% „Baltic Retail Properties“ akcijų po to, kai tai pačiai „Baltic Retail Properties“ už 64 mln. eurų pardavė savo valdomus 7 mažmeninės prekybos centrus Latvijoje ir Estijoje.

„Didžiausia investicijų dalis šių metų pirmąjį pusmetį teko Lietuvai, tai yra 198 mln. eurų arba 54% visų investicijų Baltijos šalyse. Didžiausi investiciniai sandoriai Lietuvoje per šį laikotarpį buvo jau minėtas „Baltic Retail Properties“ akcijų, sostinėje esančių biuro pastatų „Vertas“ ir „Pentagon“ įsigijimas“, – pasakoja Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. 2017 metų birželio mėnesį Švedijos investicijų bendrovė „Eastnine“ užbaigė biurų pastato „Vertas“ įsigijimą. Bendrovė už pastatą sumokėjo 29 mln. eurų, kas, kaip teigia pirkėjas, garantuoja jam apie 6,5% pelningumą įsigijimo momentu. Suomijos NT investicijų ir valdymo bendrovė „Technopolis“ iš „ICOR“ koncerno įsigijo Ozo parko teritorijoje baigiamą plėtoti biurų pastatą „Pentagon“. Sandorį apima biuro pastato ir sklypo esančio greta įsigijimas. Bendra sandorio investicijų vertė sudaro apie 32 mln. eurų. Remiantis „Technopolio“ oficialiu pranešimu, šių investicijų pradinis pelningumas, pabaigus pastato statybas, turėtų sudaryti 6,5%.

Tuo tarpu Estijoje investicinių sandorių suma per 2017 metų pirmąjį pusmetį pasiekė 91 mln. eurų arba 25% visų investicijų Baltijos šalyse. Didžiausi investiciniai sandoriai Estijoje – tai „Kesko“ valdomų 3 mažmeninės prekybos centrų pardavimas „Baltic Retail Properties“, jau anksčiau minėtas „Baltic Retail Properties“ akcijų įsigijimas ir prekybos centro „Prisma“ pardavimas Narvos mieste – prekybos centrą už 16,7 mln. eurų iš „EfTEN Capital“ valdomo fondo „EfTEN Kinnisvarafond AS“ įsigijo Prancūzijos turto valdymo bendrovė „CORUM“.

„Ober-Haus“ duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį mažiausiai investicijų sulaukė Latvija, kurioje įsigyta turto už 79 mln. eurų. Didžiąją dalį investicijų Latvijoje sudarė „Kesko“ valdomų 4 mažmeninės prekybos centrų pardavimas „Baltic Retail Properties“ ir paskui sekęs „Baltic Retail Properties“ akcijų pardavimas „W. P. Carey Inc.“ valdomam fondui „CPA®:17 – Global“.

Prekybinės paskirties turtui Baltijos šalyse įsigyti buvo skirta beveik 70% visų lėšų

„W. P. Carey Inc.“, „Kesko“ ir „Baltic Retail Properties“ tarpusavio sandoriai nulėmė ir investicijų pasiskirstymą pagal nekilnojamojo turto segmentus per šių metų pirmąjį pusmetį. „Ober-Haus“ duomenimis, iš 368 mln. eurų investuotų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje net 69% jų teko prekybinių patalpų sektoriui. Per šį laikotarpį investicijų dalis tekusi biurams sudarė 25%, o likusi mažiausia dalis (6%) tradiciškai atiteko sandėliavimo patalpoms. Didžiausias sandoris pastarajame turto segmente – virš 21,000 m2 bendro ploto logistikos centras Vievyje, kurį iš „Sirin development“ įsigijo Estijos investicinė bendrovė „United Partners Property”.

Vienas didelis investicinis sandoris nulėmė, kad per šių metų pirmąjį pusmetį į modernų komercinės paskirties turtą daugiausiai investavo JAV investuotojai („W. P. Carey Inc.“), kuriems teko net 33% visų investicijų Baltijos šalyse. 33% investicijų teko Baltijos šalių kapitalo įmonėms, o likę 34% kitų šalių investuotojams – Suomija, Švedija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Danija, Rusija.

„Iš esmės investuotojų geografija Baltijos šalyse sparčiai nesiplečia – ir toliau dominuoja vietiniai ir Skandinavijos šalių fondai bei privatūs investuotojai. Tačiau į Baltijos šalių rinką atėję nauji tarptautiniai investuotojai linkę plėsti savo valdomo turto portfelius, pavyzdžiui, „W. P. Carey Inc.“, ar Baltijos šalių rinka susidomi nauji rinkos dalyviai, pavyzdžiui, šiais metais Estijoje savo pirmą įsigijimą įgyvendinusi Prancūzijos turto valdymo bendrovė „CORUM“. Nors rinkoje ir pasirodo nauji stambesni investuotojai, tačiau investuojančių šalių geografija išlieka ribota“, – teigia S. Vagonis. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per pastaruosius 17 metų Lietuvoje į jau išplėtotą komercinės paskirties turtą investavo pirkėjai iš 15 skirtingų valstybių ir nuo 2015 metų šis skaičius Lietuvoje nesikeitė.

Komercinio NT rinkos komentaras 2017 m. II ketv.

Naujienos

Visos naujienos
2023 ir 2024 metais pirkėjams palankesnis būsto kainų ir atlyginimo santykis
2024-03-21

2023 ir 2024 metais pirkėjams palankesnis būsto kainų ir atlyginimo santykis

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų vasario mėnesio reikšmė paaugo 0,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,2% (2024 metų sausį metinis augimas siekė 2,1%). 2024 metų vasario mėnesį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,3%, 0,3% ir 0,1%, vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.589 (+8 Eur/m²), 1.751 (+6 Eur/m²) ir 1.651 Eur (+1 Eur/m²). Tuo tarpu Šiauliuose vasario mėnesį užfiksuotas 0,2% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.095 Eur (-3 Eur/m²). Panevėžyje butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina išliko 1.075 Eur. Per metus (2024 metų vasario mėnesį, palyginti su 2023 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 1,8%, Kaune – 3,2%, Klaipėdoje – 3,0%, Šiauliuose – 1,7% ir Panevėžyje – 1,8%. „Nors šalies būsto rinką sukaustęs šaltukas dar niekur nesitraukia, tačiau vienas būsto pirkėjams svarbus rodiklis jau rodo teigiamus pokyčius. 2023 metais būsto rinka didele dalimi buvo vėsinama itin aukštų paskolų palūkanų normų, kurios mažino būsto pirkėjų galimybes įsigyti būstą skolintomis lėšomis. Tačiau žvelgiant į būsto kainų ir atlyginimo santykį, 2023 metais šis rodiklis…

Kelis metus smukusio būsto rinkos aktyvumo rezultatas – apie 40% mažesnės statybų apimtys 2024 metais
2024-02-26

Kelis metus smukusio būsto rinkos aktyvumo rezultatas – apie 40% mažesnės statybų apimtys 2024 metais

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

Gautas statybos leidimas būsto projekto „Vilniaus Džiazas“ statyboms
2024-02-18

Gautas statybos leidimas būsto projekto „Vilniaus Džiazas“ statyboms

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Unique Properties“ gavo leidimą ir pradėjo Vilniaus senamiesčio K. Vanagėlio gatvėje vystomo projekto „Vilniaus Džiazas“ statybas. K. Vanagėlio g. 11 ir 18 vystomą kompleksą sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. Projekte bus įrengti butai su 4,5 m aukščio butų lubomis ir 4 m vitrininiais langais, pirmo aukšto gyventojai turės nuosavus kiemelius ir prieigą prie sodo, o antrame ir trečiame aukštuose įrengti balkonai ir paskutiniame privačios terasos. Pasak „Unique Properties“ vadovo Gedimino Tursos, „Vilniaus Džiazas“ siekia atgaivinti sovietmečiu nepelnytai užmirštą Senamiesčio dalį ir atkurti jos ryšius su Rasomis. Komplekso teritorijoje numatyta ne tik atvira ir gyvybinga komercinė gatvelė šiaurės-pietų ašimi, bet ir naujos patogios jungtys pėstiesiems ir dviratininkams geležinkelio stoties link. „Gavusi statybų leidimą bendrovė sulaukė didelio interesantų susidomėjimo ir per porą savaičių pardavė dar kelis butus – šiuo metu „Vilniaus Džiazas“ pasirašyta apie 20 preliminarių sutarčių dėl butų ir parduotos kelios komercinės patalpos. Butų kvadratinio metro kaina projekte svyruoja tarp 5 ir 12 tūkst. eurų“, – pasakoja Sandra Grinkienė, „Ober-Haus“ NT projektų vadovė. Pasitikėjimą „Vilniaus Džiazas“ projektu demonstruoja ir finansų partneriai. „Statybos darbai pradedami nuosavomis ir tarpinio…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site. Switch to a production site key to remove this banner.